- Adolfas Drungilas, LRT Radijo laida „Gamta – visų namai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kai pavasarinės saulės ir vėjo išdžiovinta žolė tampa degi, sušyla ir paviršinis žemės sluoksnis. Jame gyvena nemažai smulkios faunos: vabzdžių, voragyvių, moliuskų, smulkių žinduolių ar varliagyvių, kurie žūsta ugnyje, LRT RADIJUI sako Aplinkos ministerijos Aplinkos oro skyriaus vyriausiasis specialistas Eugenijus Leonavičius. „Administraciniame pažeidimų kodekse už žolinės dangos deginimą yra numatytos bausmės, bet tomis bausmėmis nepasiribojama, vykdomas ir žalos gamtai apskaičiavimas. Žala gali siekti ne vieną tūkstantį eurų“, – pastebi E. Leonavičius.
– Kai kam atrodo, kad pavasaris ateina tada, kai pradedama deginti žolė. Iš kur toks paprotys?
– Sunku pasakyti, iš kur šis primityvus paprotys, reikėtų klausti istorikų. Šitaip žmonės lengviausiu būdu bando atsikratyti pernykščio savo neveiklumo likučių.
Žolės deginimas labiausiai paplitęs ten, kur mažiausiai dirbama ir tvarkoma žemė, daug žolės plotų išdeginama aplink didžiuosius miestus. O kartais žmonės tiesiog pramogaudami uždega pernykštę žolę ar lapus.
– Tikriausiai gamtai padaroma nepataisoma žala?
– Be abejo, žala padaroma ir augalijai, ir gyvūnijai, ir aplinkos orui. Taip pat nereiktų pamiršti, kad nuo žolės gaisro gali užsidegti miškai, žmonių pastatai ir technika.
– Kas tuo metu jau rėplinėja po pievas, kai ji deginama?
– Kai pavasarinės saulės ir vėjo išdžiovinta žolė tampa degi, sušyla ir paviršinis žemės sluoksnis. Jame gyvena nemažai smulkios faunos: vabzdžių, voragyvių, moliuskų, smulkių žinduolių ar varliagyvių, kurie žūsta ugnyje. Tokiu būdu nuskurdinama smulkioji dirvožemio fauna.
– O vertingi augalai irgi turbūt nukenčia?
– Taip, nukenčia, nes ne visos augalijos rūšys yra prisitaikiusios prie ugnies stichijos, dalis jų žūsta negrįžtamai. Nors turime nemažai augalų rūšių, kurios gali nebijoti ugnies siautėjimo, vis dėlto augalų rūšių skaičius sumažėja. Ypač jei deginama reguliariai.
Taip pat reikėtų nepamiršti, kad, užsidegus žolinei dangai, keičiasi dirvos struktūra, ji tampa lengviau išpustoma vėjo, išplaunama lietaus. Daug maistingų medžiagų ir mineralų nuplaunama į daubas ar upes.
– Kokios bausmės taikomos žolės degintojams?
– Administraciniame pažeidimų kodekse už žolinės dangos deginimą yra numatytos bausmės, bet tomis bausmėmis nepasiribojama, vykdomas ir žalos gamtai apskaičiavimas. Žala gali siekti ne vieną tūkstantį eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo4
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų18
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai8
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas3
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama10
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...