- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šią savaitę pradėjus šalinti Salantų užtvanką, įgyvendinamas didžiausias Lietuvoje upių atlaisvinimo projektas. Išardžius betoninę Salanto užtvarą, žuvims atsivers 46 kilometrai upės ir jos intakų.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pažymi, kad upes sustabdžiusių užtvankų ardymas yra skolos vandens gyvybei, bioįvairovei, žuvų populiacijoms grąžinimas. „Kartu tai – simbolinis visuomenės gestas, atsikratant sovietinio paveldo likučių. Tai visų ekologų laimėjimas, kuris įkvepia su pagreičiu gerinti kitas ekosistemas“, – teigia S. Gentvilas.
Ministro žodžiais, netrukus sunkioji technika judės ir prie kitų užtvankų: dar šiemet bus šalinamos malūno užtvankos liekanos Anykščiuose Anykštos upės vientisumui atkurti.
Salantų regioninio parko direktorius Modestus Šečkus, užtvankos demontavimo projekto vadovas, tikisi, kad išardžius Salantų miesto užtvankos vandens pralaidą, į Salanto aukštupį grįš neršti gausūs migruojančių žuvų ir nėgių būriai, pagausės žuvų ištekliai, pagerės upėje aptinkamų kitų retų rūšių būklė. „Be to, atstačius natūralią upės tėkmę pagerės ir upės ekologinė būklė, visa Salanto upė kartu su Minijos upės baseinu taps atsparesni klimato kaitos grėsmėms“ – tikisi jis.
Nuardžius Salantų užtvanką, neršto metu nebeliks dirbtinių, žmogaus sukurtų kliūčių žuvims migruoti. Kartu pagerės paviršinių vandens telkinių būklė, gausės upių biologinė įvairovė.
Salanto upė Kretingos rajone yra svarbi biologinės įvairovės požiūriu, upėje ir jos intakuose aptinkamos saugomos žuvų ir moliuskų rūšys. Ekspertų teigimu, didžiausia nauda bus žuvų praeivių – šlakių ir upinių nėgių – populiacijoms, kurios negalėjo patekti aukščiau užtvankos daugiau kaip 30 metų. Be to, šios upės ruožai priklauso „Natura 2000“ tinklui.
Šią vasarą ruošiantis šalinimo darbams nuleistas tvenkinio vanduo, jame buvusios žuvys išleistos į Salanto upę žemiau užtvankos. Užtvanka bus ardoma iki rugsėjo vidurio, vėliau – tvarkoma aplinka, įrengiamas užutėkis vietinių gyventojų rekreacijos poreikiams. Mokslininkai atliks tyrimus apie užtvankos pašalinimo poveikį Salanto baseino žuvims, biologinei įvairovei.
Rekonstrukcijos darbus vykdo įmonė „Kavesta“, projekto vertė – 302 tūkst. eurų.
Artimiausiu metu bus atliekama Aplinkos ministerijos užsakyta studija, kuri vertins Lietuvos užtvankas socialiniu, ekonominiu ir ekologiniu požiūriu, nustatys, kurių užtvankų pašalinimas turės didžiausią gamtosauginį potencialą.
Upių vientisumo atkūrimo darbai šalinant arba pritaikant užtvankas žuvų judėjimui numatyti Vandenų srities plėtros 2017-2023 m. programos įgyvendinimo veiksmų plane. Upių atvėrimas yra Europos Žaliojo kurso prioritetas. Europos Biologinės įvairovės strategijoje iki 2030 m. numatyta atverti 25 tūkst. kilometrų upių.
Kaimyninėse ir kitose Europos šalyse užtvankos šalinamos daugiau nei 10 metų. Geroji užsienio praktika parodė, kad tai yra veiksmingiausia priemonė atkuriant žuvų migracijos kelius ir upių biologinę įvairovę.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama3
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?18
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...