Iš pradžių Zodiako ženklai buvo sudaryti remiantis žvaigždėmis, bet per tūkstančius metų pasikeitė žvaigždžių išsidėstymo vaizdas. Tai reiškia, kad jūsų Zodiako ženklas gali būti visai ne tas, kaip manote, rašo „The New York Times“.

Žemei skriejant aplink, Saulė matoma kintančiame žvaigždžių fone. Dvylika Zodiako ženklų iš pradžių buvo sudaryti pagal žvaigždynus, esančius už Saulės, žvelgiant iš Žemės perspektyvos. Senovės astronomai ir astrologai naudojo šiuos dėsningumus laikui skaičiuoti ir ateičiai spėti. Rugsėjo 9-oji yra Mergelės ženkle, nes prieš 2 tūkst. metų šis žvaigždynas tą dieną buvo maždaug už Saulės. Tačiau šiemet rugsėjo 9 d. už Saulės yra Liūtas, o ne Mergelė.

Zodiako ženklai nebesutampa su žvaigždynų, pagal kuriuos jie pavadinti, padėtimi dėl trijų priežasčių:

1. Žemė svyruoja

Žemė svyruoja tarsi vilkelis – besisukantis žaislas, kuris pradeda svyruoti netrukus po paleidimo. Žemė daro tą patį, tik lėčiau.

Šiaurės ašigalis per 26 tūkst. metų nubrėžia visą apskritimą danguje, pakeliui rodydamas vis kitas žvaigždes. Mokslininkai svyruojantį judesį vadina ašies precesija.

Šis svyravimas reiškia, kad mūsų regimas vaizdas su žvaigždėmis kas 72 metus pasislenka vienu laipsniu. Šis skirtumas išryškėja bėgant šimtmečiams.

Šiuo metu virš Šiaurės ašigalio matoma žvaigždė Polaris, kuri geriausiai žinoma kaip Šiaurinė žvaigždė, tačiau kai senovės egiptiečiai statė piramides, Šiaurinė žvaigždė buvo Tubanas. O ledynmečio laikotarpiu artimiausia Šiaurinė žvaigždė buvo Vega.

Dėl Žemės svyravimo prieš mūsų akis kinta ne tik Šiaurinės, bet ir visos žvaigždės, įskaitant Zodiako žvaigždynus.

Paimkime pavasario lygiadienį, kuris paprastai nusistovi apie kovo 20 d. – pirmąją pavasario dieną šiauriniame pusrutulyje (ir Zodiako kalendoriaus pradžią Vakarų astrologijoje).

Šį mūsų matomų žvaigždžių poslinkį prieš daugiau nei 2 tūkst. metų atrado Hiparkas. Kadangi dieną žvaigždžių nesimato, jis laukė Mėnulio užtemimo, kuris įvyksta šiam dangaus kūnui atsidūrus tiesiai priešais Saulę, ir pagal Mėnulio padėtį nustatė Saulės buvimo vietą.

Palyginęs savo matavimus su ankstesniais Hiparkas nustatė, kad mūsų regimas žvaigždžių plotas per šimtmetį pasislenka maždaug vienu laipsniu – gan tiksliai pagal šiuolaikinius matavimus.

Šiandien Vakarų astrologija remiasi tropine zodiako sistema, kuri pagrįsta daugmaž tokia žvaigždžių padėtimi, kokią matė Hiparkas, o ne ta, kurią matome šiandien.

2. Žvaigždynai skiriasi savo dydžiu

Zodiako ženklus maždaug prieš 2 tūkst. 500 metų sukūrė babiloniečiai. Jų žvaigždžių kataloguose buvo išvardyti mažiausiai 17 Zodiako žvaigždynų.

Galiausiai jie buvo supaprastinti iki 12-os mums žinomų šiandien. Kiekvienas iš jų užima 30 laipsnių plotą, tarsi dangus būtų padalytas į 12 lygių dalių.

Tačiau žvaigždynai nėra vienodo dydžio. 1928 m. astronomai suskirstė dangaus sferą į 88 oficialiai pripažintus žvaigždynus, kurių kiekvienas primena dėlionės detalę.

Remiantis šiomis nustatytomis ribomis, Saulė būna priešais Mergelę daugiau nei dvigubai ilgiau nei prieš Vėžį. O priešais Skorpioną ji praleidžia tik savaitę – jei pridedame ir Gyvatnešį.

3. Gyvatnešio ženklas

Astronomų teigimu, Gyvatnešis (gr. Ophiuchus) – tai 13-asis žvaigždynas Saulės kelyje. Ophiuchus senovės graikų kalba reiškia „gyvatės nešėjas“. Jis paprastai vaizduojamas kaip vyras, rankose laikantis gyvatę.

Taigi labiau tikėtina, kad žmonių, gimusių prieš 2 tūkst. metų Skorpiono ženkle, gimimo dieną už Saulės buvo atsidūręs Gyvatnešis. Dėl Žemės svyravimo dauguma dabartinių Šaulių taip pat gimė, kai už Saulės buvo Gyvatnešis.

Iš tiesų neaišku, kodėl babiloniečiai neįtraukė Gyvatnešio tarp savo Zodiako ženklų. Galbūt iš pradžių jis buvo vadinamas kitaip. Visgi istorikai mano, kad supaprastindami Zodiako sistemą babiloniečiai norėjo, kad 12 Zodiako ženklų atitiktų 12 jų kalendoriaus mėnesių. Gyvatnešis į šį sąrašą nepateko.

Astrologijos chameleoniškumas

Šiandien astronomija ir astrologija turi mažai ką bendro – nėra jokio mokslinio pagrindo manyti, kad žvaigždžių ir planetų judėjimas daro įtaką mūsų ateičiai ar asmenybėms. Tačiau prieš tūkstančius metų šios dvi disciplinos buvo vienas ir tas pats.

Babiloniečiai planetas laikė dievais, o planetų judėjimą – pranašiškais ženklais, padedančiais nuspėti karalių ir karalysčių likimą. Tai juos motyvavo ieškoti danguje dėsningumų.

Dar iki XVII amžiaus daugelis astronomų užsiėmė ir astrologija. Planetų judėjimą elipsėmis atradęs Johannesas Kepleris tikriausiai mokėsi astrologijos koledže ir sudarydavo horoskopus draugams ir rėmėjams. Galilėjus užsiimdavo astrologija ir užsidirbdavo papildomai pardavinėdamas horoskopus.

„Jiems papildomą uždarbį nešė turtingiems rėmėjams sudaromi horoskopai – tai padėdavo apmokėti sąskaitas“, – pasakojo astronomas ir rašytojas Tyleris Nordgrenas.

Galiausiai Apšvietos laikotarpiu astrologija buvo atskirta nuo astronomijos ir nebebuvo laikoma tikru mokslu, pasak astrologijos istoriko Doriano Greenbaumo, dėstančio Velso Trejybės ir Šv. Dovydo universitete.

Tad kodėl tikėjimas astrologija išliko, o kiti ateities spėjimo būdai, pavyzdžiui, būrimas iš paukščių elgesio ar sūrio, nugrimzdo užmarštin?

„Astrologija – tarsi chameleonas“, – tvirtina profesorius D. Greenbaumas.

„Ji prisiderina prie bet ko, kas madinga, ir sugeba išlikti“, – pridūrė jis.

„The New York Times“ tinklapyje galima įvesti gimimo mėnesį ir datą, ir taip sužinoti savo Zodiako ženklą pagal dabartinį žvaigždynų išsidėstymą.