Filme „Amelija iš Monmartro“ jauna mergina tikisi pakeisti aplinkinių žmonių gyvenimus. Vieną dieną ji savo bute randa apdulkėjusią dėžutę, kurioje sudėti kažkieno daiktai iš vaikystės. Atsekusi dėžutės savininką Ameliją ją palieka telefono budelėje. Vyras, atidaręs dėžutę, persikelia į savo vaikystę ir vėl išgyvena prisiminimus.

Tikriausiai visi esame tai patyrę – kvapas, daina, nuotrauka gali mus perkelti į praeitį. Grupė mokslininkų nusprendė patyrinėti šį reiškinį. Jie bando atsakyti į klausimą, ar keli neuronai gali sužadinti atmintį, rašo livescience.com.

„Nature“ žurnale aprašytu tyrumu MIT mokslininkai įrodė, kad atmintį galima aktyvuoti nenatūraliu būdu, tiesiog šviesa stimuliuojant keletą neuronų.

Kad dirbtiniu būdu atkurtų atmintį, mokslininkai pirmiausia turėjo išsiaiškinti, kurie neutronai veikia atminties „įsirašymo“ metu. Savo dėmesį mokslininkai sutelkė į smegenų dalį, kuri aktyviausia mokantis. Vėliau tyrinėtojai į pelių smegenų ląsteles iššvirkštė geno, kuris užkoduoja šviesai jautrų proteiną. Taip neutronai gali būti kontroliuojami šviesa.

Mokslininkai pelėms norėjo suteikti naujų potyrių, kuriuos galėtų vėliau jos prisiminti. Pelėms buvo duodamas nestiprus elektros šokas, kuris jas priversdavo sustingti. Po kurio laiko pelės išmoko tam tikrą aplinką susieti su šoku.

Mokslininkai nusprendė išsiaiškinti, ar dirbtinis aktyvavimas gali pelėse sukelti baimės atsiminimus. Kai šviesa buvo veikiami jai jautrūs neutronai, pelės iškart sustingdavo, kaip gavus elektrošoką.

Mokslininkai atliko dar keletą testų, kad išsiaiškintų, jog peles sustingti priversdavo tikrai tie patys prisiminimai.