Jei garsusis slaptasis agentas ir anekdotų herojus Štirlicas norėtų pranešti savo valdžiai Maskvoje apie strateginius nacistinės Vokietijos planus taip, jog Miuleris niekada nesužinotų apie pranešimo turinį, jis galėtų pasinaudoti globaliu palydovų tinklu.

Ateityje per palydovą perduodamo užkoduoto pranešimo bus neįmanoma nulaužti, kadangi pranešimas bus apsaugotas nuostabiais kvantinės fizikos dėsniais. Toks šifravimo rakto „kvantinis perdavimas“ Žemėje jau egzistuoja, ir ne tik kino režisierių mokslinės fantastikos rašytojų galvose: jau greitai tokia sistema gali nukeliauti į kosmosą.

Kvantinei komunikacijai skirtų kosminių palydovų paleidimo planai jau įgyvendinami Kanadoje, Japonijoje ir Europos Sąjungoje. Palydovai galės saugiai perduoti šifruotus raktus elementariosiomis dalelimis. Visa tai įmanoma dėl fizikinio reiškinio, žinomo kaip „kvantinis susiejimas“. Šis fenomenas leidžia susietoms dalelėms veikti viena kitą net tada, jei jos yra skirtingose galaktikos pusėse.

Kanados kosminė agentūra intensyviai dirba prie kvantinio šifravimo projektų ir kuria moksliniams tikslams skirtą palydovą, tuo tarpu ES kartu su Kinijos Mokslų akademija testuoja tarpkontinentinį kvantinio paskirstymo raktą.

„Jei mes galėtume sukurti tokią kvantinio rakto paskirstymo sistemą ir padaryti ją globalia, mes galėtume perduoti informaciją tokiu būdu, jog jei tik hakeriai pabandys nulaužti užšifruotą informaciją, mes apie tai iš karto sužinosime“, – teigė Raymond LaFlamme, Kanadoje esančio Waterloo universiteto Kvantinių skaičiavimų instituto vadovas. „Tuomet mes galėsime surasti geresnį būdą, kaip geriau užšifruoti visą tą informaciją“.

ES ketina išnaudoti kosminę stotį, kad būtų galima perduoti kvantinį raktą tarp Žemės stočių, kurios viena nuo kitos gali būti maždaug 1400 km atstumu.

Savo ruožtu, Japonija ketina sukurti savo kvantinio rakto paskirstymo tinklą Japonijoje. Japonai planuoja per artimiausius 4-5 metus paleisti į orbitą savo eksperimentinį palydovą, teigė Tokijuje įsikūrusio Nacionalinio Informacijos ir komunikacinių technologijų instituto vadovas Masahide Sasaki.

Beje, mokslininkai teigia, jog JAV šiuo atveju yra gana pasyvi, kai kalbama apie kvantinę komunikaciją. Tačiau neatmetama galimybė, jog JAV taip pat užsiima panašiais projektais, tačiau jie yra įslaptinti. Ir turbūt visai nekeista, kai projekte dalyvauja ir Kinijos atstovai.