Kompiuterinės ir programinės įrangos milžinės „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas ketvirtadienį paragino pradėti „skaitmeninę revoliuciją“ ir panaudojant palydovus bei genetiškai modifikuotų augalų sėklas sumažinti badaujančių žmonių skaičių pasaulyje.

„Turime pradėti rimtai galvoti, kaip pasinaudoti skaitmenine revoliucija, kuri atneš naujovių ir į žemės ūkio sektorių“, sakė JAV milijardierius filantropas kalbėdamas  JT Tarptautinio žemės ūkio plėtros fondo (IFAD) būstinėje Romoje.

„Jeigu jums rūpi labiausiai skurstantys, jums rūpi ir žemės ūkis. Manome, kad maži žemės ūkiai per artimiausius 20 metų gali padvigubinti, o kartais ir patrigubinti savo gaunamą derlių, tuo pat metu išsaugodami savo žemę“, - sakė B.Gatesas.

Savo teiginį jis pailiustravo genetiniu sekvenavimu, kuris leido Afrikos manijokų augintojams numatyti atskirų sodinukų augimo ypatumus ir sutrumpinti naujų veislių kūrimo laiką nuo 10 iki 2 metų.

Kiti svarbūs B.Gateso paminėti pasiekimai yra palydovinių technologijų panaudojimas duomenims apie atskirus ūkius rinkti, informacinių video filmų, kuriuose ūkininkai dalintųsi savo geriausiais pasiekimais, platinimas kitiems ūkininkams.

„Jeigu to nedarysime, žemės ūkyje sulauksime skaitmeninės atskirties“, - sakė jis.

B.Gates taip pat pasisakė už genetiškai modifikuotų produktų (GMO) naudojimą besivystančiose pasaulio šalyse ir užsienio investuotojų atėjimą į žemės ūkį šiose šalyse, nors abi šias idėjas labai prieštaringai vertina pagalbą teikiančios bendruomenės.

„Turite eiti ir kalbėtis su ryžius auginančiais žmonėmis. Paklauskite jų, ar jiems rūpės, kad tai sukurta laboratorijose, jeigu tai užtikrins, jog jų vaikai gaus užtektinai maisto“, - sakė jis vėliau kalbėdamas su žurnalistais.

„Žmonijos gyvenimas per pastaruosius kelis šimtus metų pasikeitė dėl inovacijų, bet mes nepakankamai padarėme dėl tų, kuriems labiausiai to reikia“, - pažymėjo B.Gatesas.

Kalbėdamas apie užsienio investicijas į žemę, kritikų vaidinamas paprasčiausiu „žemės grobimu“, B.Gatesas pareiškė, kad „žemės grobti yra tiesiog neįmanoma; niekas nededa jos į laivą ir neparsiveža į Artimuosius Rytus“.

„Jei būtų nustatytos aiškios gairės, atsirastų daugiau žemės sandorių ir tai būtų labai naudinga visiems. Tiesa yra ta, kad labiausiai tokiuose žemės sandoriuose rizikuojantis žmogus yra tas, kuris deda į jį savo pinigus“, - tikino B.Gatesas.

Iš savo fondo B.Gatesas skyrė dar 150 mln. eurų, iš kurių bus finansuojamas naujų sausroms atsparių kukurūzų veislių kūrimas, ūkininkų apmokymo ir galvijų vakcinos projektai.

„Geriausias ginklas prieš badą ir skurdą yra investavimas į žemės ūkį“, - sakė magnatas pridurdamas, kad jo labdaringas fondas, kuris ūkininkams yra paaukojęs 2 mlrd. JAV dolerių,  finansuoja septynių javų rūšių tyrimus ir vienos gyvulių vakcinos kūrimą.

Besivystančioms šalims ir JT maisto agentūroms reikalinga nauja „viešo vertinimo kortelių“ sistema - kurioje būtų įvertinti tokie dalykai kaip žemės ūkio produktyvumas, sugebėjimas išmaitinti šeimą ar ūkininkų švietimas, siūlė B.Gatesas.

Pasak jo, tai „galima būtų padaryti jau kitais metais“.

„Susitikęs su kokiu nors Afrikos šalies lyderiu norėčiau turėti tokią kortelę. Turiu sveikatos pažymėjimą... Kai nėra tokių vertinimo kortelių, donorai yra linkę finansuoti tik akį patraukiančius ir trumpalaikius projektus“, - sakė jis žurnalistams.

Modernių technologijų iniciatorius taip pat sukritikavo tokių JT maisto programų darbą kaip Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO), Pasaulio maisto programa (WFP) ir Tarptautinis žemės ūkio plėtros fondas (IFAD).

Pasak jo, dabartinė maisto ir žemės ūkio plėtros sistema yra „pasenusi ir kažkokia neefektyvi“, joje daug kas „dubliuojama“.

Šioms organizacijos prireiks daug laiko, kol jos taps skaitmeninėmis, pridūrė jis.

Paklaustas apie platesnio masto kapitalizmo reformą, siekiant padėti skurstantiesiems, jis atsakė: „Kaip jūs atsikratysite tų besaikių, tarp jų ir milžiniškus atlyginimus gaunančius finansų pasaulio žmones, nepakenkdami naudingiems dalykams?“

„Norėčiau, kad tie Volstryto prekybininkai pradingtų... ir dirbtų su kukurūzais, naudotų savo matematinius modulius vertindami fenotipų ir genotipų santykį, - pridūrė jis. - Žinoma, tai nėra tobula, bet tai geriausia sistema, kokią turime“.