1969 metais Antarktidoje aptiktas 4,5 mlrd. metų senumo meteoritas pateikė dar vieną staigmeną – naują mineralą. Meteorite rasti naujojo mineralo kiekiai yra labai mažyčiai ir prilygsta vos 0,01 žmogaus plauko pločio. Tačiau to pakako mokslininkus nudžiuginti, rašo space.com.

Vasonitas („Wassonite“) yra mineralas, sudarytas tik iš dviejų elementų – sieros ir titano. Tačiau jo kristalinė struktūra yra unikali – tokios iki šiol gamtoje neteko matyti“, – teigė NASA kosmoso mokslininkas Keiko Nakamura-Messendžeris.

Mineralas pavadintas Kalifornijos universiteto Los Andžele profesoriaus Džono Vasono (John T. Wasson), tyrinėjusio meteoritus ir jų susidūrimus su Žeme, garbei. Tam jau pritarė ir Tarptautinė mineralogijos asociacija.

Naujojo mineralo grūdeliai aptikti meteorite, oficialiai pavadintame „Jamato 691“ chondritu. Chondritai, mokslininkų manymu, yra nuo planetų sudedamųjų dalių atskilusios liekanos. Šiai grupei priskiriama dauguma Žemėje randamų meteoritų.

„Jamato 691“ turbūt atkeliavo iš asteroido, skriejančio tarp Marso ir Jupiterio. Jį, drauge su aštuoniais kitais meteoritais, Jamato kalnuose aptiko japonų Antarktidos tyrimų ekspedicija. Vėlesnių paieškų metu Japonijos ir JAV mokslininkai rado daugiau kaip 40 tūkst. egzempliorių, tarp kurių – reti Marso ir Mėnulio meteoritai.

Vasonito fragmentai meteorite ©nasa.gov

Tyrėjai, naudodami NASA elektronų transmisijos mikroskopą, izoliavo naujojo mineralo grūdelius ir ištyrė jų cheminę sudėtį bei atominę struktūrą.

Į Žemę nukritę meteorai vadinami meteoritais. Didžioji dalis jų – asteroidų fragmentai, o kiti – nuo kometų atsiskyrusios kosminės dulkės. Rečiau meteoritai yra kadaise Mėnulyje ar Marse vykusių susidūrimų nuolaužos.

„Meteoritai ir juose esantys mineralai yra langas į Saulės sistemos formavimąsi. Tokie tyrimai padeda mums sužinoti apie tuometines sąlygas ir vykusius procesus“, – teigė prie atradimo prisidėjusi Lindsei Keler iš NASA Džonsono kosmoso centro Hiustone.