Tačiau data rodo tik tai, kada buvo nukirstas medis, o ne kada jame paliktas įrašas, tad esą vieno mėginio nepakanka, kad ši versija būtų patvirtinta.
Šiandien žmonės ištyrė beveik kiekvieną apgyventą planetos kampelį, tačiau toks milžiniškas homo sapiens paplitimas visame pasaulyje buvo lėtas procesas.
Pirmieji žmonės iš Afrikos iškeliavo prieš 60–90 tūkst. metų, o per daugelį tūkstantmečių šios rūšies atstovai pamažu išplito po visą Žemę.
Viena paskutiniųjų vietų, į kurią atkeliavo šie senovės žmonės, buvo pietryčių Ramiojo vandenyno sala Rapa Nui, plačiau žinoma kaip Velykų sala.
Rapa Nui, esanti 2 360 mylių nuo Čilės krantų (šalis ją aneksavo dar 1888 m.), yra viena iš labiausiai izoliuotų vietų pasaulyje.
Jos vietiniai gyventojai, taip pat vadinami rapa nui, pirmą kartą atvyko į salos krantus tarp 1150 ir 1280 m. po Kr. ir gyveno izoliuoti iki olandų jūrininko Jacobo Roggeveeno apsilankymo 1722 m.
Europiečiai saloje atrado įspūdingas moai statulas, dėl kurių Rapa Nui yra labiausiai žinomi, jie taip pat aptiko iki šiol neiššifruotą raštą – „rongorongo“ – trimatę rašybos sistemą, kurioje naudojami vaizdiniai ženklai, vadinami glifais.
Kadangi ši rašto sistema pirmą kartą buvo aprašyta tik 1864 m., archeologai ir istorikai nuo tada svarsto, ar rapa nui šią kalbą išrado savarankiškai, ar juos paveikė europiečiai?
Dabar tyrėjai bando išspręsti šią lingvistinę mįslę remdamiesi radiokarboniniu datavimu.
Vienas iš 27 medinių objektų su „rongorongo“ užrašais yra senesnis už europiečių atvykimą – datuojamas maždaug 1493–1509 m.
Šis atradimas leidžia manyti, kad rapa nui galėjo savarankiškai sukurti „rongorongo“, o tai – retas pasiekimas žmonijos istorijoje, paprastai siejamas su išsivysčiusiomis valstybėmis.
Kitas įtikinamas įrodymas, patvirtinantis šią vietinės kilmės kalbos teoriją, yra tai, kad „rongorongo“ visiškai kitokia nei Europos kalbos, o tai leidžia manyti, kad jai nebuvo jokio pastebimo išorinio poveikio.
Naujausi komentarai