Atrasta gyventi tinkama Žemės dydžio planeta

  • Teksto dydis:

Mokslininkai trečiadienį paskelbė atradę Žemės dydžio planetą, kuri sukasi aplink mūsų Saulei artimiausią žvaigždę ir atveria masinančią gyventi tinkamo pasaulio perspektyvą. 

Tikimasi, kad vieną dieną tą pasaulį galės ištirti robotai. Minima planeta, Proxima b, yra „nuosaikioje“ zonoje, kurioje gali egzistuoti skystas vanduo – viena svarbiausių gyvybės egzistavimui reikalingų sudedamųjų dalių.

Šios išvados, paremtos per 16 metų surinktais duomenimis, buvo paskelbtos mokslo žurnale „Nature“.

„Mums pagaliau pavyko pademonstruoti, kad mažos masės planeta, tikriausiai – uolinga, sukasi aplink žvaigždę, artimiausią mūsų Saulės sistemai“, – sakė vienas tyrimo autorių Julienas Morinas (Žiuljenas Morenas), Monpeljė universiteto Pietų Prancūzijoje astrofizikas.

„Proxima b turbūt bus pirmoji egzoplaneta, kurią aplankys žmonių pagamintas zondas“, – sakė jis AFP. Egzoplanetomis vadinamos visos planetos, esančios ne mūsų Saulės sistemoje.

Pagrindinis tyrimo autorius Guillemas Anglada-Escude (Giujemas Anglada-Eskudė), Londono karalienės Marijos universiteto astronomas, šį atradimą pavadino „kartą gyvenime pasitaikančia patirtimi“.

Dirbdama su Europos pietų observatorijos teleskopais Čilės šiaurės dykumoje ir pasinaudodama vadinamuoju Dopplerio (Doplerio) metodu, jo komanda aptiko Proximą b ir aprašė jos savybes.

Anksčiau šiais metais profesionalai 60 dienų stebėjo gravitacinį poveikį jos žvaigždei – Kentauro Proksimai. Reguliarūs žvaigždės spektro pokyčiai, pasikartojantys kas 11,2 dienos, padėjo išsiaiškinti, kad žvaigždė tai juda mūsų Saulės sistemos link, tai tolsta nuo jos, maždaug 5 km per val. – tingaus pasivaikščiojimo – greičiu. Galiausiai mokslininkai išsiaiškino, kad žvaigždę taip veikia planeta.

Gyvybei palankios sąlygos

2000–2014 metais vykdytų stebėjimų medžiagą buvo nepakankama vienareikšmėms išvadoms padaryti, bet, palyginę ją su kitais duomenimis ir atmetę kitas tikėtinas priežastis, tyrėjai nustatė, kad silpnus Proximos šviesos spektro pokyčius lemia aplink žvaigždę besisukančios planetos gravitacijos poveikis.

„Statistiškai jokių abejonių nėra, – per spaudos konferenciją žurnalistams sakė G. Anglada-Escude. – Radome planetą, (besisukančią) aplink Kentauro Proximą.“

Ši žvaigždė tėra už keturių šviesmečių nuo Saulės – kitaip tariant, mūsų namo kieme, vertinant pagal mūsiškės Paukščių Tako galaktikos mastus. Naujai atrastos planetos masė – apie 1,3 karto didesnė negu Žemės. Ji skrieja už maždaug 7 mln. kilometrų nuo savo žvaigždės.

Proximą b nuo jos žvaigždės skiriantis atstumas – 21 kartą mažesnis negi atstumas tarp Saulės ir Žemės orbitos. Jeigu ši planeta suktųsi aplink mūsiškę Saulę, ji būtų iki baltumo įkaitęs ugnies kamuolys. Tačiau Kentauro Proxima yra vadinamoji raudonoji nykštukė, o jos paviršiaus temperatūra daug mažesnė negu Saulės. Dėl to naujai atrasta planeta skrieja gyvybei palankioje vadinamojoje Auksaplaukės juostoje (angl. Goldilocks zone; pagal pasakos „Auksaplaukė ir trys meškiukai“ veikėjos vardą).

Proximos b – nei per daug karšta, nei per daug šalta, todėl tikėtina, kad jos vanduo neišgaravo ir nevirto ledu. Vis dėlto skystas vanduo – ne vienintelė žemiškojo tipo gyvybės atsiradimui būtina sąlyga. Gyvybei reikalinga atmosfera, o apie Proximos b atmosferos savybes mokslininkai kol kas ničnieko nežino.

Pasak tyrėjų, viskas priklauso nuo šios planetos raidos. „Galima įsivaizduoti formavimosi scenarijus, dėl kurių atmosfera būtų Žemės tipo, Veneros tipo – 96 proc. anglies dvideginio – arba nebūtų jokios atmosferos“, – sakė vienas iš studijos autorių Ansgaras Reinersas, Vokietijos Getingeno universiteto Astrofizikos institute dirbantis „šaltųjų žvaigždžių“ ekspertas. Kompiuteriniai modeliai rodo, kad atmosferą turinčios planetos paviršiaus temperatūra gali svyruoti nuo „minus 30 laipsnių Celsijaus tamsiojoje pusėje iki 30 °C – apšviestojoje“, – A. Reinersas sakė žurnalistams.

Dėl planetą veikiančio stipraus centrinio šviesulio gravitacijos lauko Proximos b viena pusė yra visada atsigręžusi į savo žvaigždę, o kita – amžinai skendi šešėlyje, kaip ir mūsų Mėnulis Žemės atžvilgiu. Besivystančios gyvybės formos taip pat turėtų prisitaikyti prie intensyvios ultravioletinės ir rentgeno spinduliuotės, kuri Proximoje b apie 100 kartų intensyvesnė negu Žemėje.

Gyvybės paieškos

Dalį žvaigždės skleidžiamos spinduliuotės ir dalelių srautų gali sugerti arba nukreipti planetos atmosfera ir stiprus magnetinis laukas. Vis dėlto netgi intensyvi spinduliuotė nėra nesuderinama su gyvybe, ypač jeigu jos organizmai nebūtų panašūs į žemiškuosius, sako mokslininkai.

„Gyvybės sampratą turime interpretuoti labai plačiai“, – sakė AFP Paryžiaus observatorijos egzoplanetų ekspertas Jeanas Schneideris (Žanas Šneideris).

Mokslininkai yra atradę jau apie 3,5 tūkst. egzoplanetų. Pirmosios tokios planetos egzistavimas buvo patvirtintas 1995 metais. Dauguma mums žinomų egzoplanetų yra dujinės milžinės, panašios į Jupiterį arba Neptūną, o jų sąlygos – nepalankios gyvybei. Apie 10 proc. žinomų egzoplanetų yra uolingosios, bet dauguma jų per šaltos arba per karštos, kad paviršiuje galėtų būti skysto vandens.

Saujelė planetų besisukančių gyvybei palankioje zonoje, išskyrus Proximą b, yra per toli, kad jas kada nors pasiektų žmonės. Pavyzdžiui, praeitais metais NASA paskelbė atradusi planetą „Kepler 452b“, kuri yra apie 60 proc. didesnė negu Žemė. Joje gali būti veikiančių ugnikalnių ir vandenynų; temperatūra panaši į mūsų planetos, o metai trunka 385 dienas. Deja, „Kepler 452b“ yra už 1,4 tūkst. šviesmečių, tad žmonijai mažai vilčių kada nors pasiekti šią Žemės dvynę prognozuojamoje ateityje.

Nors Proxima b kosmoso mastu yra visai šalia, ji vis tiek per toli, kad žmonės ją galėtų pasiekti naudodami dabartines chemines raketas.

„Kalbant apie tolesnius stebėjimus, tai – astronomų svajonė“, – pažymėjo A. Reinersas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių