Ne taip seniai klausimas, kada paskutinį kartą skaitėte knygą, buvo beveik retorinis. Tačiau šiandien daugeliui atsakymas nėra toks aiškus, nes vieni iš mūsų skaito, kiti klausosi, o treti pripažįsta tiesiog neturintys tam pakankamai laiko, kaip rašo „Psychology Today“.
Šiame kontekste audioknygos tapo savotišku kultūriniu kompromisu. Skaičiuojama, kad maždaug vienas iš šešių žmonių jų klausosi bent kartą per mėnesį. Vis dėlto nemaža dalis žmonių mano, kad knygos klausymasis yra „ne visai skaitymas“. Taigi kur slypi tiesa – puslapiuose ar ausinėse?
Kaip smegenys „skaito“ ir „klauso“
Neurobiologiniu lygmeniu skirtumas tarp skaitymo ir klausymosi yra mažesnis, nei manyta anksčiau.
2019 m. Kalifornijos universiteto Berklyje atliktame tyrime, naudojant funkcinį magnetinio rezonanso tomografą (fMRI), buvo stebimos dalyvių smegenys, kai jie skaitė ir klausėsi tų pačių istorijų. Rezultatai buvo beveik netikėti – smegenų aktyvumo modeliai abiem atvejais buvo labai panašūs.
Kitas 2024 m. tyrimas patvirtino šias išvadas. Tiek skaitant, tiek klausantis smegenys naudoja tas pačias sritis informacijai apdoroti – nuo atskirų žodžių iki vientisų siužetų. Kitaip tariant, istorijos supratimo procesas veikia panašiai, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu ji mus pasiekia.
Įsisavinimo gylis
Nepaisant neurobiologinių panašumų, ekspertai pabrėžia, kad informacijos pateikimo būdas vis tiek turi įtakos jos įsisavinimo kokybei. Skaitymas ilgainiui giliau lavina tam tikrus kognityvinius gebėjimus nei klausymasis.
Tai patvirtina ir 46 tyrimų metaanalizė, rodanti, kad kai klausytojas nekontroliuoja atkūrimo greičio, jis informaciją supranta prasčiau ir iš jos padaro mažiau išvadų nei skaitytojas.
Vis dėlto egzistuoja svarbi pusiausvyra. Faktinis supratimas – įvykių, veikėjų ar faktų įsiminimas – tiek skaitant, tiek klausantis yra beveik identiškas. Skirtumai išryškėja tada, kai reikia gilesnės analizės: perskaityti sudėtingą pastraipą dar kartą, stabtelėti apmąstymams ar grįžti prie svarbios minties. Skaitant tai natūralu, o klausantis padaryti gerokai sunkiau.
Skaitymas veikia kitaip
Kai skaitome, smegenys ne tik suvokia tekstą, bet ir mokosi iš vaizdinių užuominų – žodžių formos, rašybos bei jų išdėstymo puslapyje. Klausantis žodis dingsta vos tik būna ištartas.
Dėl to sunkiau įsiminti naujus žodžius, grįžti prie svarbių minčių ir giliau suvokti prasmę kontekste.
Yra ir dar vienas dažnai nuvertinamas veiksnys – daugiaveika (angl. multitasking). Dauguma audioknygų klausomės lygiagrečiai atlikdami kitus darbus: sportuodami, vairuodami, keliaudami ar tvarkydami namus. Tyrimai rodo, kad padalytas dėmesys mažina informacijos įsiminimo lygį.
Kada geriau klausytis, o kada skaityti?
Moksliniai duomenys šių formatų nesupriešina, o siūlo juos naudoti sąmoningai.
- Audioknygos puikiai tinka laisvalaikiui, kelionėms, sportui ar toms knygoms, kurių kitaip greičiausiai neprisiruoštume perskaityti.
- Skaitymas labiau tinka sudėtingiems, informacijos gausiems tekstams, medžiagai, kurią reikia gerai įsiminti, analizuoti ar apmąstyti.
Audioknygos turi tam tikrą kognityvinę „kainą“ ir ne visada gali visiškai pakeisti tradicinį skaitymą.
Šiuolaikinis mokslas siūlo ne rinktis „arba–arba“, o ieškoti pusiausvyros. Smegenys iš tiesų panašiai atpažįsta teksto prasmę nepriklausomai nuo to, ar skaitome, ar klausomės. Tačiau būtent mūsų sąveika su informacija lemia jos įsisavinimo gylį.
Skaitymas suteikia daugiau kontrolės, galimybių sustoti, grįžti prie svarbių vietų ir jas analizuoti. Audioknygos suteikia daugiau laisvės ir prieinamumo. Todėl idealus variantas dažnai slypi kažkur per vidurį – klausytis tada, kai trūksta laiko, ir skaityti tada, kai norisi tikro įsigilinimo.
Naujausi komentarai