- Ieva Šernienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Savaitės pradžioje internete netilo kalbos – danguje nušvito ugnies kamuolys. Vieni internautai dalijosi užfiksuotais vaizdais ir teigė, kad gyvenime tokio vaizdo nėra matę, kiti antrino, kad toks reiškinys danguje pasirodo tik kartą per kelis tūkstančius metų. Buvo ir tokių, kurie puolė ieškoti dangaus kūno dalelių, nukritusių į žemę.
Portalo kauno.diena.lt žurnalistai susisiekė su specialistais, išmanančiais geologijos mokslą, ir paprašė paaiškinti, kas iš tiesų skriejo danguje tą naktį.
„Mačiau to dangaus kūno nuotraukas ir galiu pasakyti, kad tai tikrai nėra meteoritas. Matyta sandara ir struktūra visiškai nebūdinga meteoritams. Galbūt tai granitas ar kažkokia kita uoliena“, – apie dangaus kūną, sulaukusį nemenko dėmesio, pasakojo Vilniaus universiteto profesorius emeritas Gediminas Motuza.
Specialistas konstatavo, kad danguje matytas kūnas nebuvo įspūdingo dydžio – šviesulys turimomis žiniomis nei trenkėsi į žemę, nei sukėlė sprogimo garsų.
„Kaip aiškino emeritas G. Motuza, tai, greičiausiai, nėra meteroritas – skridusio dangaus kūno forma nėra būdinga meteoritui – jie įprastai būna aštresniais kampais, labiau išryškinta degimo pluta. Iš matyto vaizdo galima sakyti, kad tas dangaus kūnas galėjo būti magminė uoliena. Tačiau visada šiuos dalykus identifikuoti padeda tyrimai“, – pasakojo geologijos mokslą išmanantis, Klaipėdos ir Vytauto Didžiojo universitetų dėstytojas dr. Jonas Šečkus.
Specialistas pasakojo, kad tokie tyrimai atliekami nuo dangaus kūno atpjaunant plonas juosteles ir jas stebint pro mikroskopą. Tokiu būdu bandoma išsiaiškinti, kas slypi radinio viduje. Meteoritai, anot dr. J. Šečkaus, turi specifinę vidinę sandarą.
Kasdien nukrinta šimtai tonų dangaus kūnų
Paklaustas apie tai, ar tokį šviesulį danguje iš tiesų galima pamatyti tik vieną kartą per kelis tūkstančius metų, dr. Jonas Šečkus to patvirtinti nebuvo linkęs. „Tiek meteoritų, tiek krintančių švieselių esame matę visi. Pavyzdžiui, rugpjūtį dažnai matome krintančias žvaigždes – jos taip pat yra dangaus kūnai“, – sakė specialistas.
Apie tai, kad matomi danguje skrendantys kūnai nėra retenybė, pasakojo ir emeritas G. Matuza. „Žemėje yra surasta apie 40 tūkst. meteoritų, iš jų užfiksuota apie 10 tūkst. atvejų, kai buvo galima stebėti jų kritimą“, – statistiką apžvelgė specialistas.
Didžioji dalis nukrinta į vandenynus, tačiau yra ir tokių, kurie nukrinta į sausumą.
Anot dr. J. Šečkaus, išlieka maža tikimybė, kad žmonėms, išsiruošusiems į daug dėmesio sulaukusio dangaus šviesulio paiešką, išties pavyko rasti atskilusių jo dalelių. „Atvejai, kai žmonės randa tikrų nukritusių meteoritų yra labai mažai, todėl rinkoje meteoritų kaina yra labai didelė“, – pasakojo vyras. Jis teigė, kad žmonės dažnai apsigauna manydami, kad rado meteoritą, bet taip yra ne visada. Įsitikinti, ar tai yra išties vertingas dangaus kūnas, galima tik atlikus tyrimus.
„Kiekvieną parą į žemę nukrinta apie 200 tonų dangaus kūnų. Didžioji dalis nukrinta į vandenynus, tačiau yra ir tokių, kurie nukrinta sausumoje. Įprastai dauguma dangaus kūnų sudega dar skriedami per atmosferą, tačiau jei jie būna didesni ir nespėja sudegti – gali bumptelėti į žemę“, – teigė dr. J. Šečkus.
Gravitacinis kanibalizmas
Anot dr. J. Šečkaus, maži dangaus kūnai nėra pavojingi tuo atveju, jeigu jiems nėra tikimybės į kažką atsitrenkti. „Žinoma, atsitrenkęs į autobusą jis gali jį apgadinti, susidūręs su žmogumi – jį gali net užmušti. Tačiau, jei nedidelis dangaus kūnas nukrinta į žemę, jis žalos nepadaro, krateris neatsiranda“, – apie grėsmes kalbėjo vyras.
Dr. J. Šečkui antrino ir emeritas G. Motuza: „Krintantys dangaus kūnai yra pavojingi, tačiau atvejų, kad jie pataikytų į žmogų, pasitaiko labai retai“, – sakė G. Motuza.
Pasak dr. J. Šečkaus, Visata, nors ir veikia pagal tam tikrus dėsningumus, tačiau visgi yra chaotinė sistema. Todėl meteoritai gali būti įvairaus dydžio. „Vadinamų dangaus šiukšlių yra nemažai, todėl natūralu, kad kiekviena planeta tuos mažesnius dalykus traukia į save – taip vyksta savotiškas gravitacinis kanibalizmas“, – šmaikščiai ir vaizdingai pokalbį baigė dr. J. Šečkus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
JK teismas: kompiuterių mokslininkas C. Wrightas nėra bitkoinų kūrėjas
Jungtinės Karalystės teismas ketvirtadienį nusprendė, kad australų kompiuterių mokslininkas Craigas Wrightas (Kreigas Raitas) nėra Satoshi Nakamoto (Satošio Nakamoto): tokį slapyvardį naudojo kriptovaliutos – bitkoinų – kūrėjas, ...
-
Atostogos pajūryje – be ryšio?28
Panašu, kad atostogos pajūryje šiemet gali būti be ryšio. Jau dabar Palangos ir Šventosios gyventojai skundžiasi, kad sunku paskambinti mobiliuoju telefonu, o atėjus vasaros sezonui, kai į pajūrį suvažiuos daugybė poilsiaut...
-
Dirbtinis intelektas didina pasitenkinimą darbu?
Tyrimas, atliktas „McKinsey Global Institute“, rodo, kad iki 2030 m. mažiausiai 14 proc. darbuotojų visame pasaulyje, o tai daugiau nei 470 mln. žmonių, gali tekti keisti savo karjeros kryptį dėl skaitmenizacijos, robotizacijos ir dirbtinio i...
-
Europos Parlamentas galutinai pritarė svarbiam dirbtinio intelekto įstatymui
Europos Sąjungos teisės aktų leidėjai uždegė žalią šviesą istorinėms taisyklėms, kuriomis reglamentuojamas dirbtinis intelektas (DI), pašalinę paskutinę kliūtį, trukdžiusią oficialiai jas priimti. ...
-
Dirbtinis intelektas medicinoje: gali pakeisti dar vieną profesiją?7
Dirbtinis intelektas vis dažniau pritaikomas medicinos srityje. Specialistai sako, kad naujovės bus ypač naudingos psichologams ir jų pacientams. Tačiau gyventojai naujomis technologijomis dar nepasitiki. ...
-
Lietuvoje vykdomame projekte – pažangios ir modernios švietimo idėjos1
Mokslas atidaro duris į pasaulio tyrinėjimo procesus, atsiveria didžiulės galimybės analizuoti paslaptingo gamtos pasaulio erdves, keisti mokymosi perspektyvas. Žmogaus išradingumui nėra ribų: visai neseniai žinių pasaulį užvaldė informacin...
-
JT įspėja: dirbtinio intelekto įrankiai kuria seksistinį turinį4
Populiariausi pasaulyje dirbtinio intelekto (DI) įrankiai yra paremti „OpenAI“ ir „Meta“ programomis, kurios rodo išankstinį nusistatymą prieš moteris, parodė ketvirtadienį Jungtinių Tautų kultūros organizacijos UN...
-
Pasaulinę šlovę pelniusi lietuvė mokslininkė prisidėjo prie COVID-19 pandemijos suvaldymo11
Lietuva gali didžiuotis daugybe gabių ir talentingų asmenybių. Fizinių ir technologijos mokslo centro mokslininkė dr. Ieva Plikusienė – neabejotinai yra viena iš jų. Ne veltui pasaulio žiniasklaidoje ji pristatinėjama mokslo „roko ...
-
Kad asmenukė nevirstų vaikystės trauma ar nusikaltėlių masalu
Daugelis vaikų šiandien internete pasirodo dar gerokai iki pradėdami vaikščioti ar net tikrojo atėjimo į šį pasaulį. Užsimezgusios gyvybės džiaugsmo pripildyta ultragarso nuotrauka ir pirmieji vaikelio žingsniai jau spėjo tapti...
-
Daugelyje šalių buvo sutrikusi „Facebook“, „Messenger“ ir „Instagram“ veikla18
Daugelyje šalių, įskaitant ir Lietuvą, antradienį sutriko bendrovės „Meta“ socialinių tinklų „Facebook“, „Messenger“, „Instagram“ ir „Threads“ veikla, šimtams tūkstančių vartot...