- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas (Large Hadron Collider, LHC), kuriame atlikti eksperimentai prieš dešimt metų patvirtino Higgso (Higso) bozono egzistavimą, artimiausiu laiku turėtų būti paleistas veikti iki šiol dar niekieno neišvystytu energijos lygiu, stengiantis įminti daugiau Visatos paslapčių.
Didžiausio ir galingiausio pasaulyje dalelių greitintuvo darbas buvo atnaujintas balandį, po trejų metų pertraukos. Per šį laiką jis buvo modernizuotas, ruošiantis trečiam eksperimentų etapui.
Nuo antradienio LHC bus paleistas rekordine 13,6 trln. elektronvoltų galia ir turėtų tokiu režimu nepertraukiamai veikti beveik ketverius tolesnius metus, praeitą savaitę per spaudos konferenciją pranešė Europos branduolinių tyrimų organizacija (CERN).
Eksperimentai greitintuve atliekami įsukant du protonų pluoštus priešpriešinėmis kryptimis iki beveik šviesos greičio ir nukreipiant juos susidurti. Dalelės skrieja 27 km ilgio žiediniu tuneliu, įrengtu 100 metrų gylyje po žeme abipus Šveicarijos ir Prancūzijos sienos.
Dalelių susidūrimų rezultatai užfiksuojami virtinės jutiklių kompleksų – tarp jų ATLAS, CMS, ALICE ir LHCb, o sukauptus duomenis analizuoja tūkstančiai mokslininkų. Tikimasi, kad padidinus greitintuvo energijos lygį pavyks rasti atsakymų į klausimus, susijusius su tamsiąją medžiaga, tamsiąja energija ir kitomis kosmologinėmis problemomis.
1,6 mlrd. susidūrimų per sekundę
„Siekiame gauti 1,6 mlrd. protonų susidūrimų per sekundę“, – atliekant ATLAS ir CMS eksperimentus, sakė CERN greitintuvų ir technologijų vadovas Mike'as Lamontas (Maikas Lamontas).
Šįkart protonų pluoštai bus sufokusuoti iki mažiau kaip 10 mikronų skersmens, siekiant padidinti susidūrimų intensyvumą, pridūrė jis. Žmogaus plauko storis yra apie 70 mikronų.
Naujas energijos lygis leis mokslininkams toliau tyrinėti Higgso bozoną, kuris šiame greitintuve buvo pirmąkart užfiksuotas 2012 metų liepos 4-ąją.
Šis atradimas fizikams buvo itin svarbus, nes bozonas atitinka vadinamąjį Standartinį modelį – šiuo metu vyraujančią teoriją apie visas medžiagą sudarančias fundamentaliąsias daleles ir jas veikiančias jėgas.
Tačiau keli pastarojo meto eksperimentai iškėlė klausimų dėl Standartinio modelio, o modernizuotas LHC leis daugiau sužinoti apie Higgso bozoną.
„Higgso bozonas susijęs su kai kuriais svarbiausių mūsų dienomis dar neatsakytų fundamentaliosios fizikos klausimų“, – sakė CERN generalinė direktorė Fabiola Gianotti (Fabiola Džanoti), prieš dešimtmetį pirmoji paskelbusi apie šios dalelės atradimą.
Palyginus su pirmąja bandymų serija, per kurią buvo atrastas bozonas, šįkart protonų susidūrimų intensyvumas bus apie 20 kartų didesnis.
„Tai reikšmingas padidėjimas, atveriantis kelią naujiems atradimams“, – teigė M. Lamontas.
CERN tyrimų ir kompiuterijos vadovas Joachimas Mnichas savo ruožtu sakė, kad mokslininkams rūpi rasti atsakymus į daugiau klausimų, susijusių su Higgso bozonu.
„Ar Higgso bozonas iš tikrųjų yra fundamentalioji dalelė, ar ji yra sudėtinė? – klausė jis. – Ar yra tik viena Higgso tipo dalelė, ar galbūt esama kitų?“
Naujas fizikos sezonas
Per ankstesnius eksperimentus buvo nustatyta Higgso bozono masė, taip pat daugiau kaip 60 sudėtinių dalelių, nuspėtų pagal Standartinį modelį, kaip antai, tetrakvarkas.
Tačiau CERN teorinės fizikos departamento vadovas Gianas Giudice (Džanas Džudičė) sakė, kad stebėti daleles tėra dalis darbo.
„Dalelių fizika nori suprasti ne vien kaip – mūsų tikslas suprasti kodėl“, – pabrėžė jis.
Vienas iš devynių LHC eksperimentų yra ALICE, per kurį tiriama, kokios sąlygos galėjo būti per pirmąsias 10 mikrosekundžių po Didžiojo sprogimo. Tuo metu LHCf modulis naudoja protonų susidūrimus kosminiams spinduliams imituoti.
Po dabartinės eksperimentų serijos greitintuvas bus vėl įjungtas 2029 metais ir bus pervadintas Didelio šviesio LHC. Juo aptinkamų įvykių kiekis turėtų padidėti dešimteriopai.
Be to, mokslininkai planuoja Ateities žiedinį priešpriešinių srautų greitintuvą – 100 km ilgio žiedą, kuriame tikimasi pasiekti net 100 trln. elektronvoltų galią.
Tačiau kol kas fizikai nekantriai laukia LHC trečiosios eksperimentų serijos rezultatų.
„Prasideda naujas fizikos sezonas“, – sakoma CERN pranešime.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mokslininkai rado paprastą ir saugų būdą utilizuoti „amžinas“ chemines medžiagas1
„Amžinomis“ vadinamos cheminės medžiagos, naudojamos tokiuose kasdienės apyvokos daiktuose kaip neprisvylančios keptuvės, jau seniai yra siejamos su sunkaus žmonių sveikatos sutrikdymo atvejais – dėl savo potencialaus toksišku...
-
Lietuvoje per metus mažėjo asmeninių kompiuterių, bet augo prieiga prie interneto
Lietuvoje šiemet asmeninius kompiuterius namuose turėjo 80 proc. namų ūkių, arba vienu proc. mažiau nei praėjusiais metais, interneto prieigą 2022 metais turi 88 proc. namų ūkių – 1 proc. daugiau nei pernai. ...
-
Mokslininkai planuoja atkurti prieš 85-erius metus išnykusią Tasmanijos tigro rūšį2
Australijos mokslininkai renka ir vertina Tasmanijos tigro genomą, tikėdamiesi panaudoti DNR redagavimo technologiją, sukurtą „Collosal Biosciences“, kurios pagalba surinktus duomenis paverstų gyva rūšimi. Mokslininkų komanda teigia, ...
-
Apklausa: nešiojamą kompiuterį naudoja kas antras Lietuvos gyventojas
Nešiojamas kompiuteris yra populiariausias pasirinkimas, kalbant apie svarbiausius technologinius įrenginius, rodo „Huawei“ užsakymu atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. Pusė (51 proc.) apklausos respondentų teigė, kad d...
-
Mokslininkų akiratyje – nepaprastai retas įvykis: itin galingas žaibas pasiekė kosmoso ribas1
2018 metų gegužę mokslininkai užfiksavo „gigantišką reaktyvinį“ žaibą perkūnijos metu, skriejantį virš Oklahomos. Šis žaibas buvo toks galingas, kad nešė 100 kartų daugiau energijos nei vidutinis perk...
-
Dešimtys tūkstančių vartotojų pranešė apie „Google“ paslaugų sutrikimus
Dešimtys tūkstančių vartotojų pranešė antradienio naktį negalėję pasiekti įvairių „Google“ paslaugų, pranešė interneto ryšio sutrikimus stebintis tinklalapis „Downdetector“. ...
-
Ne visi virusai pavojingi: ko mus gali išmokyti mielės?
Virusai yra daugelio šiuolaikinių ligų sukėlėjai, o modernus gyvenimo būdas sudaro sąlygas itin greitam virusinių infekcijų plitimui. Dauguma virusų turi patogeninį ryšį su savo šeimininkais – jie sukelia ligas nuo lengvo ...
-
Danijoje įkurta politinė partija, kurios visą programą sukūrė dirbtinis intelektas1
Nauja Danijos politinė partija, kurios visą programą sukūrė dirbtinis intelektas, tikisi dalyvauti kituose visuotiniuose rinkimuose, kurie vyks 2023 metų birželio mėnesį. ...
-
Australijos ūkininkas savo ganykloje rado „SpaceX“ raketos nuolaužą
Vienas Australijos ūkininkas savo avių ganykloje rado į žemę įsmigusią didelę apdegusią nuolaužą, kuri, kaip ketvirtadienį patvirtino tarnybos, yra JAV kosmoso technologijų bendrovės „SpaceX“ vienos iš raketų dalis. ...
-
Kinijos raketa nešėja nekontroliuojamai sugrįžo į Žemę6
Kinijos raketai nešėjai šeštadienį nekontroliuojamai sugrįžus į Žemę, JAV pareigūnai papriekaištavo Pekinui, kad šis nepasidalijo informacija apie potencialiai pavojingo objekto nusileidimą. ...