1989 metais Kanados Albertos provincijoje rastas smarkiai deformuotas centrozauro kojos kaulas, kaip iš pradžių galvojo paleontologai, pakito sugijus lūžiui.

Tačiau nauji šio darinio mikroskopinės struktūros tyrimai ir vienas metodas, taikomas žmonių vėžio diagnostikai, parodė, kad gyvūnui buvo susidaręs piktybinis navikas.

„Vėžio atradimas daro dinozaurus tikresnius“, – naujienų agentūrai AFP sakė studijos bendraautorius Markas Crowtheris (Markas Krauteris).

„Dažnai apie juos galvojam kaip apie mitines būtybes – tvirtus ir gremėzdiškus, bet [naujoji diagnozė rodo], kad jie kentėjo nuo ligų, visai kaip žmonės“, – pridūrė jis.

Tyrimo išvados buvo paskelbtos žurnalo „The Lancet Oncology“ rugpjūčio numeryje.

Daugumos atmainų vėžys susijęs su minkštaisiais audiniais, kurių pėdsakų fosilijose išlieka retai, pabrėžė M. Crowtheris – dinozaurų entuziastas ir Kanadoje veikiančio McMasterio (Makmasterio) universiteto medicinos fakulteto dekanas.

„Keista, bet žiūrint pro mikroskopą [kaulo darinys] atrodė labai panašus į žmogaus osteosarkomą, – sakė tyrėjas. – Stulbinama, kad šis vėžys egzistavo prieš dešimtis milijonų metų ir tebeegzistuoja šiandien.“

Osteosarkoma yra agresyvus kaulų vėžys, kasmet paveikiantis maždaug tris iš milijono žmonių.

„Tiesiog gyvenimo dalis“

Raguotam žolėdžiui centrozaurui, gyvenusiam prieš 76–77 mln. metų, buvo susidarę metastazių, o dėl šios ligos gyvūnas tikriausiai buvo apšlubęs, sako studijos autoriai.

Tačiau nei tikėtina, kad gyvūnas savo dienas baigė ne dėl smarkiai pažengusio vėžio ir nebuvo sudraskytas grobuonių, besidairančių lėtų ir nusilpusių aukų.

Kaulai buvo rasti drauge su maždaug 100 kitų tos pačios kaimenės gyvūnų liekanomis, tad tyrėjai kelia prielaidą, kad jie visi žuvo per kažkokią staigią katastrofą, pavyzdžiui, potvynį. Be to, tikėtina, kad banda gynė luošą savo gentainį, ir jis dėl to išgyveno ilgiau.

Straipsnio pagrindiniai autoriai M. Crowtheris ir Toronte veikiančio Karališkojo Ontarijo  muziejaus stuburinių paleontologijos skyriaus kuratorius kartu su bendradarbiais ištyrinėjo šimtus pakitusių kaulų pavyzdžių kolekcijose, laikomose Karališkajame Tyrello (Tairelo) muziejuje Albertos provincijos mieste Dramheleryje, ir surado kaulą su maždaug obuolio dydžio augliu.

Tyrėjai taip pat panaudoto didelės skiriamosios gebos kompiuterinės tomografijos (KT) skenavimą, neretai pasitelkiamą žmonių vėžiui diagnozuoti.

M. Crowtheris sakė, kad dinozaurams tikriausiai grėsė didesnė tikimybė susirgti osteosarkoma, paprastai išsivystančia jauniems individams, kurių kaulai sparčiai auga, nes šie gyvūnai buvo dideli ir augdavo labai greitai.

„Vėžio biologijos atžvilgiu dažnai girdime apie aplinkos, mitybos ir kitas vėžio priežastis. Radus pavyzdį, kuriam daugiau kaip 75 mln. metų, supranti, kad tai tiesiog gyvenimo dalis“, – pastebėjo tyrėjas.

„Turim gyvūną, kuris tikrai nerūkė (kas yra pagrindinė žmonių vėžio priežastis). Taigi, tai rodo, kad vėžys nėra naujausių laikų dalykas ir kad jis nėra išskirtinai susijęs su mūsų aplinka“, – pridūrė jis.