- Žygimantas Šilobritas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva jau atsilieka dirbtinio intelekto (DI) technologijų integravime į daugelį sričių ir visuomenės paruošime jomis naudotis, įspėją Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos valdybos narys Paulius Pakutinskas. Jis ypač išskyrė švietimą, kur visiškai nėra pasiruošta tiek DI integracijai, tiek jaunimo mokymui apie šias sistemas.
„Turi būti sisteminis požiūris. Neturėsime į tai sutelkto mokslo, nebus studijų, nebus kas dirba. (...) Pavyzdžiui, vokiečiai jau pradėjo samdyti milžinišką kiekį naujų profesorių. Ką mes darome? Nieko. Pas mus labai lėtas mąstymas. Nes mes galvojame, kad jeigu priimsime sprendimą, jis po nežinia kiek laiko bus įgyvendintas. Bet čia nėra to laiko. Mes jau vėluojame“, – Seimo Ateities komiteto DI darbo grupės posėdžio metu teigė P. Pakutinskas.
„Mes mokysime apie dirbtinį intelektą. Bet to neužtenka, jis turi būti visiškai įtrauktas į sistemą“, – pabrėžė jis.
Yra problema, kad technologijos eina į priekį, o teisė bėga iš paskos.
P. Pakutinskas taip pat atkreipė dėmesį į problemą, pastebėtą Europos Sąjungoje priimant DI aktą – šios technologijos tobulėja greičiau nei prie jų sugeba prisitaikyti teisė. Tad, jo manymu, šią technologiją liečiantys įstatymai turi būti paremti principais kurių tokia pažanga nepaveiktų.
„Yra problema, kad technologijos eina į priekį, o teisė bėga iš paskos. Nes jeigu paimtume laikotarpį, kur ES DI įstatymas buvo derinamas ir priimtas, per tą laiką atsirado „Chat GPT“, „Gemini“ ir kiti milžiniški produktai. Ir kaip dažnai būna, politikai pradėjo siūlyti, kad kažkas būtų papildomai ir retroaktyviai pridėta“, – aiškino jis.
„Jeigu mes susidėliojame principus, įstatymui nereikia bėgioti iš paskos“, – pabrėžė jis.
Tuo metu, užsienio investicijų skatinimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Elijus Čivilis teigė, kad siekiant, jog DI darbo grupė efektyviai priimtų sprendimus, kurie neatsiliktų nuo technologijos pažangos, turi būti sukurtos kelios ties šiuo klausimu dirbančios grupės, kurios veiktų „skirtingais greičiais“.
„Vienos kurpės neužmausime ant visos Lietuvos arba tai labai ilgai užtruks. Dėl to, mano siūlymas yra turėti keletą greičių, kuriais dirbama komitetuose ar darbo grupėse ir labai pragmatiškai vykdyti projektinį valdymą“, – sakė E. Čvilis.
„Mano siūlymas – galėtume steigti savanorių „kuopas“. Viena iš jų nuolatos dirbtų ties naratyvu ir formuluojant populiariąją nuomonę. Kita darbo grupė telktųsi į etikos kodekso taikymus, dar kita grupė pragmatiškai vertintų reguliavimą, o paskutinė būtų orientuota į tai, kur reiktų proveržio siekti, pavyzdžiui nacionaliniame saugume“, – komentavo jis.
Seimo Ateities komiteto DI darbo grupės tikslas – sėkmingai planuoti ir kurti strateginius tikslus bei veiksmus, formuojančius Lietuvos DI transformacijos procesą, bei kviesti aktyviai prisidėti prie šio proceso visus suinteresuotus subjektus.
2023 m. gruodį Europos Parlamento ir ES valstybių narių derybininkai susitarė dėl DI akto, kuriuo nuspręsta šios technologijos naudojimui ES taikyti griežtesnės taisyklės.
Europos Komisija šį įstatymą pasiūlė dar 2021 m. balandžio mėnesį. Pagal jį DI sistemos turi būti suskirstytos į skirtingas rizikos grupes, remiantis kuriomis nustatomos paslaugų teikėjų ir naudotojų pareigos. Pagal numatomus apribojimus, nors daugelis DI sistemų kelia minimalią riziką, šios programos vis tiek bus vertinamos.
Kuo didesnė galima taikomosios programos rizika, tuo aukštesni reikalavimai turėtų būti taikomi. Tikimasi, kad šios taisyklės bus kopijuojamos visame pasaulyje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į Žemę po šešių Kinijos kosminėje stotyje praleistų mėnesių grįžo trys taikonautai
Į Žemę po šešių kosminėje stotyje „Tiangong“ („Dangaus rūmai“) praleistų mėnesių saugiai grįžo trys Kinijos taikonautai. ...
-
Medikus rengiantys universitetai vienija jėgas ir nori būti išgirsti4
Du stiprūs šalies akademinės medicinos centrai – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir Vilniaus universitetas (VU) – suvienijo jėgas ir pakvietė visuomenę ir politikus opiai diskusijai Lietuvos sveikatos forume „Unive...
-
Mokslininkų atliktas tyrimas šokiravo gyventojus: per žingsnį nuo mirties?7
Belgijos mokslininkai tyrė gyventojų sveikatą regione, kuriame įsikūrusios septynios metalo perdirbimo įmonės. Rezultatai šokiravo – gyventojų organizme rasta arseno, švino ir fosforo dalelių. Valdžia liepė gyventojams imtis atsa...
-
Trys kinų astronautai pakilo į Kinijos kosminę stotį „Tiangong“6
Kinija į savo orbitinę stotį „Tiangong“ („Dangaus rūmai“) nusiuntė naują įgulą. Kosminis laivas „Shenzhou 18“ su trimis astronautais vėlų ketvirtadienio vakarą (vietos laiku) pakilo iš Cziuciuanio kos...
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą16
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...