- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kol Ukrainos kariuomenė gina savo šalies nepriklausomybę ginklais, paraleliai vyksta ne mažiau svarbios kovos tarptautiniame informaciniame fronte. Naujausios dirbtinio intelekto technologijos pasitelkiamos kurti įtikinimas vaizdo ir garso klastotes, skleisti melagienas ir sėti nepasitikėjimą. Tačiau dirbtinis intelektas gali būti ir labai efektyvus priešnuodis prieš nusikaltėlius ar valstybes agresores, sako dirbtinio intelekto teisės ekspertas dr. Paulius Pakutinskas.
Dar karo Ukrainoje pradžioje internete pasklido suklastotas vaizdo įrašas, kuriame šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis neva ragina Ukrainos karius sudėti ginklus ir pasiduoti. Nors ši klastotė buvo gana prastos kokybės ir suklaidino nedaugelį, tačiau puikiai iliustruoja pastangas informaciniame kare panaudoti mašininio mokymosi ir dirbtinio intelekto technologijas.
Dr. P. Pakutinskas sako, kad naujausios technologijos įgalina vis tikslesnes ir realistiškesnes klastotes, o dirbtinio intelekto pagalba manipuliuotą vaizdą nuo autentiško žmogaus akiai atskirti gali būti sudėtinga ar netgi visai neįmanoma.
„Tai, kas angliškai vadinama deepfake – naudojant mašininio mokymosi algoritmus modifikuota vaizdinė ar garsinė medžiaga – yra vis labiau paplitęs reiškinys, o imitacijas tampa vis sunkiau atpažinti net ir įgudusiai akiai. Pasitelkus pažangiausias technologijas ir įdėjus šiek tiek pastangų, šiandien galima iš esmės į bet kurio žmogaus, įskaitant valstybių vadovus, lūpas įdėti bet kokius žodžius, o vaizdinėse manipuliacijose „užfiksuoti“ kompromituojančius jų veiksmus. Tai kelia didelį pavojų tiek pavieniams asmenims, kurie gali tapti vis pažangesnius įrankius naudojančių kibernetinių nusikaltėlių taikiniu, tiek ir valstybių saugumui, visos politinės ir demokratinės sistemos stabilumui“, – sako dr. P. Pakutinskas.
Tinkamą atsaką gali suduoti tik dirbtinis intelektas
Šiandien dirbtinio intelekto sprendimai jau geba identifikuoti ir išfiltruoti melagingas naujienas, atpažinti vykdomas informacines kampanijas, identifikuoti suklastotus vaizdus, vaizdo ar garso įrašus.
Anot dr. P. Pakutinsko, realistiškos klastotės, kuriamos dirbtinio intelekto pagalba, taip pat gali pakirsti žmonių pasitikėjimą bet kokia informacija ir visą viešąjį lauką paversti savotiška pilkąja zona, kurioje niekuomet negali žinoti, kas tikra, o kas – melas. Tokia terpė yra palanki sklisti įvairioms konspiracijos teorijoms, kraštutinėms pažiūroms ir ideologijoms, formuotis nuo patvirtintos ir patikimos informacijos atsiribojusiems socialiniams burbulams, veikiantiems prieš visos visuomenės interesus.
„Tačiau tos pačios technologijos, kurios įgalina naujas dezinformacijos formas ir jos sklaidos būdus, taip pat gali padėti su jais kovoti. Tiesą sakant, dirbtinio intelekto sprendimai yra vienintelis adekvatus atsakas tokioms grėsmėms. Šiandien dirbtinio intelekto sprendimai jau geba identifikuoti ir išfiltruoti melagingas naujienas, atpažinti vykdomas informacines kampanijas, identifikuoti suklastotus vaizdus, vaizdo ar garso įrašus. Į tokių technologijų vystymą reikia toliau investuoti, nes kibernetinėje erdvėje nuolat vyksta varžybos tarp blogų kėslų turinčių nusikaltėlių bei informacinio karo atakas vykdančių priešiškų valstybių ir tokius veiksmus atremti siekiančių institucijų, įmonių ir tyrėjų“, – sako dr. P. Pakutinskas.
Su dezinformacija kovoti padeda įvairiais būdais
Anot eksperto, dirbtinio intelekto sprendimai su melagingomis naujienomis ir klastotėmis internete gali padėti kovoti keliais būdais. Visų pirma, mašininio mokymosi algoritmai gali būti „ištreniruojami“ atpažinti suklastotą turinį pagal jo formą – t. y. pėdsakus, kuriuos palieka skaitmeninė originalių vaizdų ar garsų manipuliacija. Dirbtinis intelektas gali pastebėti įvairius netolygumus, nesutapimus ir pakeitimus, kurių žmogaus akis dažnai neužfiksuoja.
„Kita tyrimų sritis yra susijusi su naujienų turinio analizavimu. Dirbtinis intelektas gali būti pasitelktas naujienų skenavimui ieškant jau žinomų melagingų naujienų ar tam tikrų joms būdingų semantinių struktūrų. Tai yra išties aktualu, nes iš pirminių šaltinių melagingi faktai ar suklastoti vaizdai bei garsai socialiniuose tinkluose turi galimybę išplisti labai plačiai. Dirbtinis intelektas gali padėti laiku atpažinti melagienų plitimo „židinius“ ir juos užgesinti“, – sako dr. P. Pakutinskas.
Galiausiai, dr. P. Pakutinsko teigimu, analizuojami tam tikri naujienų dalijimosi ypatumai, kurie taip pat neretai gali išduoti melagingas naujienas. Pavyzdžiui, itin daug pasidalijimų, tačiau mažai patiktukų, sulaukiantys socialinės medijos įrašai gali būti melagingos naujienos požymis ir ženklas, kad tokią informaciją reikėtų papildomai patikrinti. Nagrinėjant įprastų ir melagingų naujienų sklaidos ir plitimo charakteristikas įmanoma sukurti tam tikrą rizikos vertinimo mechanizmą, kuris leistų lengviau aptikti melagingą informaciją ir sustabdyti jos plitimą.
ES įsigaliojo griežtesnis reglamentavimas
Su melagingomis paskyromis ir suklastota informacija įvairiomis priemonėmis Europos Sąjungoje aktyviau kovoti turės ir didžiosios technologijų kompanijos. Birželio viduryje Europos Komisija paskelbė sugriežtintą Kovos su dezinformacija praktikos kodeksą, kurį šiuo metu yra pasirašę 34 subjektai – tarp jų ir tokios platformos bei kompanijos kaip „Meta“, „Google“, „Twitter“, „TikTok“ ir „Microsoft“.
Kartu su neseniai priimtu ES Skaitmeninių paslaugų aktu ir būsimu teisės aktu dėl politinės reklamos skaidrumo ir atrankiojo adresavimo griežtesnis praktikos kodeksas yra svarbiausia Europos Komisijos kovos su dezinformacijos plitimu ES priemonė. Sugriežtintame kodekse numatytos tokios kovos su dezinformacija kryptys kaip reagavimas į naują manipuliacinę elgseną, faktų tikrinimo veiklos plėtimas, finansinių paskatų skleisti dezinformaciją naikinimas ir kt.
„Naujųjų nuostatų įgyvendinimas tikrai neapsieis be dirbtinio intelekto sprendimų. Na o žvelgiant kiek plačiau – kad ir kaip bežiūrėsime, dirbtinis intelektas įvairiose žmonių gyvenimo sferose neišvengiamai vaidins vis didesnį vaidmenį. Svarbu pasistengti, kad jo galimybės daugiau naudos ir pranašumų suteiktų ne nusikaltėliams ar valstybėms-agresorėms, o visiems žmonėms ir atvertų žmonijai naujas galimybes tobulėti ir kurti“, – sako dr. P. Pakutinskas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Robotikos čempionate varžytis su rusais atsisakiusiems kauniečiams – miesto apdovanojimai28
Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda „LitBot“, pademonstravusi vertybinį požiūrį Italijoje vykusiame „FIRST Tech Challenge“ Europos čempionate ir atsisakiusi varžytis su rusais, sulaukė savo gimtojo miesto įvertinimo. Ka...
-
Parduotuvėse – atspausdinti patiekalai: ateityje tokio maisto atsiras vis daugiau31
Lietuvoje viename didžiųjų prekybos centrų jau galima įsigyti to, ką dauguma iš mūsų regėjome tik televizoriaus ekrane, – 3D spausdintuvu atspausdinto maisto. Šįkart konkrečiai lašišos. ...
-
CERN Baltijos šalių grupės vadove paskirta KTU mokslininkė B. Abakevičienė
Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) įvykusiame kasmetiniame CERN Baltijos šalių grupės susitikime jo vadove vienbalsiai išrinkta Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja Brigita A...
-
Medicina tobulėja: melanomą atpažins ir per nuotrauką1
Medikams pastebint, kad odos ligų ir alergijų daugėja, mokslininkai sugalvojo, kaip užkirsti tam kelią taikant ankstyvą diagnostiką. ...
-
Rusų erdvėlaivis „Sojuz“ prisijungė prie TKS
Rusų erdvėlaivis „Sojuz MS-25“ pirmadienį sėkmingai prisijungė prie Tarptautinės kosminės stoties (TKS), praėjus keturioms dienoms po to, kai jo startas buvo atidėtas dėl techninės problemos, pranešė Rusijos kosmoso agentūra &bd...
-
Ėmėsi misijos veisti koralus laboratorijoje: ar tai išgelbės nuo išnykimo?
Ką turi bendro koralai prie Maldyvų, Indijos vandenyne, ir ūkanota Jungtinė Karalystė? Britų mokslininkai, užsidarę laboratorijose, pradėjo novatorišką veisimo programą – bandys išsaugoti koralus. Augins naujus vietoje tų, kurie...
-
Ispanijoje sustabdyta „Telegram“ veikla2
Vienas Ispanijos teisėjas nurodė sustabdyti internetinių pranešimų siuntimo paslaugą „Telegram“. Teisėjas nagrinėja transliuotojų iškeltą bylą dėl intelektinės nuosavybės pažeidimo. Viena vartotojų grupė sukritikavo jo...
-
„Roskosmos“: pirmoji baltarusių kosmonautė rusų erdvėlaiviu išskrido į TKS4
Pirmoji baltarusių kosmonautė Marina Vasilevskaja rusų erdvėlaiviu „Sojuz“ šeštadienį sėkmingai išskrido į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), pranešė Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“. ...
-
Būna ir taip: muzikos kūrėjui teko ginčytis su dirbtiniu intelektu3
Kad jau dirbtinis intelektas (DI) kuria dainas ir vaizdo klipus, kodėl jam neleidus sugalvoti ir klausimų. Pokalbis su dirbtinį intelektą muzikoje įvaldžiusiu Luku Keraičiu, kuris atsakinėjo į išties originalius, netikėtus DI klausimus. ...
-
JK teismas: kompiuterių mokslininkas C. Wrightas nėra bitkoinų kūrėjas
Jungtinės Karalystės teismas ketvirtadienį nusprendė, kad australų kompiuterių mokslininkas Craigas Wrightas (Kreigas Raitas) nėra Satoshi Nakamoto (Satošio Nakamoto): tokį slapyvardį naudojo kriptovaliutos – bitkoinų – kūrėjas, ...