Apie tai plačiau pasakojo advokatas Edvinas Meškys.
– Pastaruoju metu internete, socialiniuose tinkluose, plinta įvairūs dirbtinio intelekto sukurti filmukai ir nuotraukos su žinomais politikais bei kitais žmonėmis mūsų šalyje. Ar Lietuvoje egzistuoja teisinė atsakomybė už tokią melagingą medžiagą?
– Labai įdomus klausimas ir tema. Teisė daug klausimų yra išsprendusi jau seniai, o naujos technologijos, šiuo atveju dirbtinis intelektas, dažniausiai pakeičia tik formą. Kartu su forma atsiranda naujų aspektų. Teisininkams nėra svarbu, juokinga ar nejuokinga. Jie vertina kelis dalykus: ar visuomenė, mačiusi tą vaizdo įrašą, buvo suklaidinta ir ar dėl jo sukūrimo kažkas nukentėjo – buvo įžeistas, pablogėjo reputacija. Tai pirmieji klausimai, kuriuos vertiname.
– Kokia grėsmė kyla tokio turinio kūrėjui? Pavyzdžiui, kai vaizdo įrašas ar nuotrauka pateikiami kaip humoras, juokas, bet asmuo, pavaizduotas tame turinyje, įsižeidė ar patyrė reputacinę žalą?
– Turime sau atsakyti į kelis klausimus. Pirmiausia – ar vaizdo įrašas atrodo realistiškai? Ar žiūrintys žmonės galėjo patikėti, kad, pavyzdžiui, ministrė pirmininkė iš tiesų šoka?
Antras klausimas – ar tai tik nepatogu, ar vis dėlto kenkia žmogui dėl jo statuso ar užimamų pareigų? Ar vaizdas pateikia jį kaip nusikaltėlį? Kiekvienas gali reikšti nuomonę, tačiau negalima pateikti faktų, neatitinkančių tikrovės. Vaizdo įrašo problema ta, kad vaizdas yra itin įtaigus – nuomonė labai greitai gali tapti faktu. Pamatęs, pavyzdžiui, žmogų, kuris vaizduojamas imantis kyšį, nors tai nebuvo tiesa, žiūrovas gali pagalvoti, kad taip iš tiesų įvyko. Čia ir atsiranda žala. Tačiau turime atskirti kelias žmonių grupes. Privataus asmens negalima naudoti atvaizdo, pavyzdžiui, paimto iš socialinių tinklų paskyros. Dažnai klaidingai manoma, kad jei žmogus pats įkėlė nuotrauką, ją galima laisvai naudoti.
Kita kategorija – vieši asmenys: politikai, kartais ir influenceriai, kurie pasirenka viešumo kelią, taip pat asmenys, einantys viešąsias pareigas. Yra suformuota logika, kad tie žmonės turi prisiimti aukštesnio lygio kritiką. Tai reiškia, kad negalima sakyti: „Įsižeidžiau, nes mane parodė šokantį, man nepatinka, kaip atrodau.“ Tai nebūtų argumentas. Argumentas būtų tada, jei turinys realiai kenktų žmogaus reputacijai, pavyzdžiui, parodytų jį kaip nesilaikantį savo vertybių. Šioje vietoje riba jau būtų peržengiama.
– Tai šiuo atveju sakote, kad riba nebuvo peržengta, kai matėme dirbtinio intelekto sukurtą vaizdo įrašą su šokančia premjere?
– Šiuo atveju, manau, kad tai yra satyra, humoras.
– Tačiau to vaizdo įrašo dabar nebeliko, jo nebeįmanoma rasti.
– Natūralu, komentarai atspindi žmonių nuomonę. Kai kurie kalbėjo apie teismą, nors šiuo atveju teismas neišspręstų – jis nuspręstų, kad buvo leidžiama tai daryti. Tačiau svarbu suprasti, kad kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo to, ar pats kūrė vaizdo įrašą, ar tik juo pasidalijo, gali būti atsakingas. Reikia savęs paklausti: ar tas žmogus gali nukentėti ir ar pats norėtumėte atsidurti tokioje situacijoje? Jei bent į vieną iš šių klausimų atsakymas yra ne, greičiausiai tuo dalintis nereikėtų.
– Taigi svarbu pabrėžti, kad atsakomybė tenka ne tik turinio kūrėjui, bet ir tiems, kurie jį platina ir dalijasi, jei peržengiamos ribos. Jei žmogus atpažįsta save tokiame vaizdo klipe ir netikėtai pamato jį plintant internete, kokių pirmųjų veiksmų reikėtų imtis?
– Jei akivaizdu, kas pasidalijo vaizdo įrašu, galima parašyti tam asmeniui ir paprašyti jį pašalinti, paaiškinti, kad tai kenkia reputacijai ar yra nepriimtina. Jei reakcijos nėra, visada siūlome pasikonsultuoti su teisininkais, kurie įvertina, kokios yra galimybės, ar iš tiesų žmogus objektyviai vertina situaciją: ar tiesiog nepatinka, ar iš tiesų negalima naudoti. Nes turime du dalykus: ar teisingai ir teisėtai panaudotas žmogaus atvaizdas ir ar buvo pažeista žmogaus garbė bei orumas.
Naujausi komentarai