Egipte pristatytas senovinis „paslapčių saugotojo“ kapas ir auksinė mumija

  • Teksto dydis:

Egiptas ketvirtadienį pristatė į pietus nuo Kairo esančiame Sakaros nekropolyje aptiktą auksu tviskančią mumiją ir keturias kapavietes, tarp jų ir senovės karaliaus „paslapčių saugotojo“ kapą.

Didžiulėje senovės Egipto sostinės Memfio kapavietėje, įtrauktoje į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, yra keliolika piramidžių, gyvūnų kapų ir senų krikščionių koptų vienuolynų.

Archeologas Zahi Hawassas (Zahis Havasas), buvęs Egipto senienų ministras, kasinėjimų vietoje žurnalistams pranešė apie naujausią radinį, datuojamą penktąja ir šeštąja dinastijomis (maždaug 25–22 amžiais pr. Kr).

Didžiausias kapas, „dekoruotas kasdienio gyvenimo scenomis“, priklausė žyniui, kontrolieriui ir kilmingųjų prievaizdui Khnumdjedefui (Chnumdžedefui), sakė Z. Hawassas.

Jis rastas Uno, paskutiniojo penktosios dinastijos faraono, valdžiusio maždaug prieš 4 300 metų, piramidžių komplekse.

Kita kapavietė priklausė Meri (Meriui), kuris, pasak Z. Hawasso, buvo faraono paskirtas „paslapčių saugotojas“, t. y. aukštas rūmų pareigūnas, turėjęs dvasininko titulą, suteikiantį galią ir įgaliojimus atlikti specialius religinius ritualus.

Trečioji kapavietė priklausė faraono Pepio I piramidžių komplekso žyniui, o ketvirtoji – teisėjui ir rašytojui, vardu Fetekas, pridūrė Z. Hawassas.

Egipto aukščiausiosios senienų tarybos vadovas Mostafa Waziri (Mostafa Vaziris) žurnalistams sakė, kad Feteko kapavietėje buvo „didžiausių kada nors šioje vietovėje rastų statulų“ kolekcija.

15 metrų šachtoje ekspedicija taip pat rado didelį kalkakmenio sarkofagą, kuris liko užantspauduotas „taip, kaip senovės egiptiečiai jį paliko prieš 4 300 metų“, sakė Z. Hawassas.

Pasak Z. Hawasso, kuris apibūdino mumiją kaip vieną seniausių ir geriausiai išlikusių kada nors šalyje rastų ne karališkųjų asmenų mumijų, sakė, kad ji priklausė vyrui, vardu Hekashepesas (Hekašepesas).

Pastaraisiais metais Egipte aptikta daug svarbių archeologinių radinių.

Kritikai teigia, kad per gausybę kasinėjimų pirmenybė teikiama ne moksliniams tyrimams, o radiniams, kuriais siekiama pritraukti žiniasklaidos dėmesį.

Tačiau šie atradimai buvo pagrindinė Egipto pastangų atgaivinti gyvybiškai svarbią turizmo pramonę po daugelį metų trukusių politinių neramumų ir po COVID-19 pandemijos dalis.

Vyriausybės planuose, kurių svarbiausias įvykis – ilgai atidėliotas Didžiojo Egipto muziejaus atidarymas Gizos piramidžių papėdėje, numatyta iki 2028 metų pritraukti 30 mln. turistų per metus. Prieš pandemiją jų buvo 13 milijonų.

104 mln. gyventojų turinčią šalį ištiko sunki ekonomikos krizė.

Oficialiais duomenimis, Egipto turizmo pramonė sukuria 10 proc. BVP ir apie 2 mln. darbo vietų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Astronomas hidrologas 41-jų tremtinys Romualdas Zubinas

Astronomas hidrologas  41-jų  tremtinys  Romualdas  Zubinas  portretas
SFINKSAS GALIAUSIAI ĮMINTAS! TAI PADARYTI PAVYKO SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA!!! TAM PRIREIKĖ NE TIKTAI PERSKAITYTĮ AIBE KNYGŲ, BET IR REGĖTI PATĮ SFINKSĄ ĮR PASITELKTI NET HERODOTĄ, KURIS MAN SUTEIKĖ VERTINGIAUSIĄ INFORMACIJĄ! GALIAUSIAI TEKO PADARYTI GALUTINĘ ĮŠVADĄ, KAD SFINKSAS YRA DOVANĄ ATEINANČIOMS KARTOMS, KURIOS PRIVALO ŽINOTI, KAD ŽEMĖJE YRA LAIKMEČIŲ, KURIŲ METŲ VANDENS LYGIS EGIPTE SIEKIA NET SFINKSO KUPRĄ!
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių