- LRT.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
2021–2027 m. siūlomą 100 mlrd. EUR biudžeto asignavimą sudaro 97,6 mlrd. EUR programai „Europos horizontas“ (iš jų 3,5 mlrd. EUR bus skirta iš fondo „InvestEU“) ir 2,4 mlrd. EUR Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymo programai.
Programos „Europos horizontas“ pasiūlymas parengtas remiantis sėkminga dabartinės programos „Horizontas 2020“ patirtimi. Programos „Horizontas 2020“ tarpinis vertinimas parodė, kad programa sėkmingai padeda kurti darbo vietas ir skatinti augimą, gerinti žmonių gyvenimą. 2018 m. gegužės mėn. duomenimis, pagal programą daugiau nei 18 tūkst. projektų suteikta 31 mlrd. EUR viršijanti parama, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Programoje „Europos horizontas“ numatytos šios pagrindinės naujovės:
– Europos inovacijų taryba (EIC). Europos Komisijos pasiūlymu bus įsteigta vieno langelio principu veikianti taryba, kuri padės perspektyviausias didelio potencialo ir proveržio technologijas iš laboratorijos perkelti į rinką ir novatoriškiausioms pradedančiosioms įmonėms ir bendrovėms plėtoti idėjas. Naujoji EIC padės nustatyti ir finansuoti sparčiai kintančias labai rizikingas inovacijas, turinčias didelį potencialą kurti visiškai naujas rinkas. Ji teiks tiesioginę paramą novatoriams pagal dvi pagrindines finansavimo priemones: viena bus skirta ankstyvojo etapo veiklai, o kita – plėtrai ir platinimui rinkoje. Taryba papildys Europos inovacijos ir technologijos institutą.
– Naujos ES masto mokslinių tyrimų ir inovacijų misijos, daugiausiai dėmesio skiriant socialiniams iššūkiams ir pramonės konkurencingumui. Pagal programą „Europos horizontas“ Europos Komisija pradės įgyvendinti naujas drąsių, plataus užmojo tikslų ir didelės europinės pridėtinės vertės misijas, kuriomis bus siekiama spręsti mūsų kasdieniam gyvenimui įtakos turinčias problemas. Tai galėtų būti, pavyzdžiui, kova su vėžiu, netaršus susisiekimas arba plastiko šalinimas iš vandenynų. Šios misijos bus rengiamos kartu su piliečiais, suinteresuotosiomis šalimis, Europos Parlamentu ir valstybėmis narėmis.
– Inovacijų potencialo didinimas visoje ES. Parama atsiliekančioms valstybėms narėms bus padvigubinta, kad jos galėtų kuo geriau išnaudoti nacionalinių mokslinių tyrimų ir inovacijų potencialą. Be to, nauja sąveika su struktūriniais ir sanglaudos fondais suteiks galimybę lengvai koordinuoti ir derinti finansavimą ir padėti regionams diegti inovacijas.
– Daugiau atvirumo. Atvirojo mokslo principas, pagal kurį reikalaujama suteikti atvirą prieigą prie publikacijų ir duomenų, bus programos „Europos horizontas“ modus operandi. Tai padės rinkoje naudoti dėl ES finansavimo gautus rezultatus ir padidins su jais susijusių inovacijų potencialą.
– Naujos kartos Europos partnerystės ir glaudesnis bendradarbiavimas su kitomis ES programomis. Pagal programą „Europos horizontas“ bus racionaliai sumažintas partnerysčių, kurias ES kuria ar finansuoja kartu su tokiais partneriais kaip pramonė, pilietinė visuomenė ir finansavimo įstaigos, skaičius, kad būtų padidintas jų efektyvumas ir poveikis įgyvendinant Europos politikos prioritetus. „Europos horizontas“ skatins nustatyti veiksmingas ir praktiškas sąsajas su būsimomis ES programomis, pavyzdžiui, sanglaudos politikos, Europos gynybos fondo ir Skaitmeninės Europos programomis ir Europos infrastruktūros tinklų priemone, taip pat su tarptautiniu branduolio sintezės energijos projektu ITER.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą16
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...