- technologijos.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pirmųjų europiečių išvaizda, o konkrečiau – odos spalva – dalį dabartinių Senojo žemyno gyventojų galbūt net ir šokiruotų. Mat, kaip byloja tyrimų rezultatai, pirmieji europiečiai buvo juodaodžiai, o dominavo jie Europoje gerus 30 tūkst. metų. Pirmieji baltaodžiai Europoje pasirodė vos prieš 8 tūkst. metų.
Jie atklydo iš Kaukazo regiono ir įsimaišė tarp gerokai tamsesnio gymio migrantų iš Afrikos, kurie Europoje apsigyveno prieš 40 tūkst. metų. 84-ajame kasmetiniame Amerikos fizinės antropologijos asociacijos suvažiavime pristatyto tyrimo rezultatai atskleidžia išsamesnį Europos gyventojų evoliucijos vaizdą.
Jis prieštarauja populiariam įsitikinimui, jog afrikiečiams ir vidurio azijiečiams atsikėlus gyventi į Europą, jų oda per dešimtis tūkstančių metų pradėjo šviesėti savaime. Anot šios teorijos, saulės šviesos europinėse platumose buvo mažiau nei tropikuose ar ties pusiauju, čia vyraudavo ir šaltasis metų laikas, todėl keičiantis kartoms, europiečių oda pradėjo šviesėti. Vis dėlto šio tyrimo autoriai mano, kad viskas vyko visiškai kitaip.
Kaip rašoma žurnale “Science“, tyrėjai palygino Europos archeologinėse radimvietėse rastų 83 žmonių palaikų genomus su modernių europiečių genomu. Vienas tyrimo autorių, Harvardo universiteto mokslininkas Iainas Mathiesonas atrado penkis genus, susijusius su mitybos ir odos pigmentacijos pokyčiais, įvykusiais dėl natūralios atrankos. Trys iš tų genų buvo susiję su šviesios odos formavimusi.
Tyrėjai priėjo išvadą, kad prieš 8,5 tūkst. metų ankstyvieji medžiotojai-rinkėjai Ispanijoje, Liuksemburge ir Vengrijoje buvo gerokai tamsesnės odos nei dabar. Tolimoje Europos šiaurėje septynių žmonių palaikai iš 7,7 tūkst. metų senumo Motalos archeologinės radimvietės Švedijos pietuose turėjo abu šviesios odos geno variantus – SLC24A5 ir SLC45A2.
Šviesios odos genų į Europą atnešė čia atsikėlę pirmieji žemdirbiai iš Artimųjų Rytų. Jiems poruojantis su tuometiniais pietų europiečiais, šie genai ėmė plisti po visą kontinentą. Prieš 5,8 tūkst. metų šviesios odos genai Europoje jau buvo plačiai paplitę.
To paties tyrimo autoriai genomo sandaroje analizavo ir ūgio bei laktozės toleravimo ypatumus. Paaiškėjo, kad aukšto ūgio genas šiaurinėje ir centrinėje Europoje dominavo maždaug prieš 8 tūkst. metų. Beje, kito tyrimo rezultatai rodo, kad Europos gyventojų genome pėdsakų paliko prieš 4,5 tūkst. metų Europą užplūdusių migrantų DNR. Migrantai į žemyną atnešė ne tik naujų genų, bet ir modernių europietiškų kalbų.
Šio tyrimo metu buvo ištirti 69 Europoje prieš 3-8 tūkst. metų gyvenusių žmonių palaikai. Tyrėjų atlikta genetinė analizė byloja, kad tuomečių europiečių, gyvenusių dabartinės Vokietijos šiaurinėje dalyje, DNR susijęs su duobinių kapų kultūros atstovais. Duobinių kapų kultūra 3600–2500 m. pr. m. e. buvo paplitusi nuo Pietų Uralo rytuose iki Dunojaus žemupio vakaruose – dab. Rusijos Federacijos pietinėje dalyje, Šiaurės Kazachijoje, Pietų Ukrainoje, Moldavijoje, Rytų Rumunijoje, Rytų Vengrijoje, Šiaurės Bulgarijoje.
„Ši „DNR injekcija“ byloja apie didžiulio masto migraciją iš rytų į Europos žemyno gilumą“, – įsitikinęs tyrimo autorius Davidas Reichas iš Harvardo medicinos mokyklos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą16
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...