Pereiti į pagrindinį turinį

Europos marsaeigis ruošiasi kelionei į Marsą: pirmieji testai jau atlikti

2024-09-06 12:11

Dėl Vladimiro Putino invazijos į Ukrainą Europos kosmoso agentūrai teko atšaukti paskutinę savo misiją į Marsą, o tiksliau atidėti ją mažiausiai ketveriems metamas, bet europiečiai tęsia pasiruošimus šiam skrydžiui.

LNK stop kadrai

Befordšyro karjere buvo filmuojama viena iš Tomo Cruize „Neįmanomų misijų“, bet dabar ten „Airbus“ inžinieriai bando porą naujausių marsaeigių. Vienas iš jų buvo skirtas bendrai Europos ir Amerikos misijai, pagal kurią amerikiečių marsaeigio išgręžtus uolienų pavyzdžius turėjo surinkti europietiškas marsaeigis. Tam Europos kosmoso agentūra kelerius metus kūrė šį robotą.

„Tai pirmas kartas, kai mums pavyko sujungti visas projekto dalis, kad galėtume autonomiškai nukeliauti šimtus metrų, surasti nedidelį mėginį dešimties centimetrų tikslumu ir jį paimti robotizuota ranka“, – džiaugėsi „Airbus“ kosminės programos vadovas Chrisas Draperis.

Jis gali pats nuspręsti, be įsikišimo iš Žemės, kokiu keliu važiuoti, nes tai užtruktų per ilgai.

Vėliau speciali raketa turėtų parskraidinti mėginius į Žemę. Greičiausiai taip ir bus padaryta, bet kiek kitokiu būdu. 2022 m. NASA ir europiečiai atsisakė sumanymo rinkti mėginius kitu marsaeigiu. Taip įvyko dėl itin sėkmingų pirmojo Marso sraigtasparnio bandymų.

Dabar planuojama, kad marsaeigio „Perseverance“ paliktus mėginius surinks tam tikslui amerikiečių kuriamas gerokai didesnis sraigtasparnis – robotas. Taip bus gerokai greičiau, nors šį darbą galėtų padaryti ir ratuotas zondas. 

„Jis gali pats nuspręsti, be įsikišimo iš Žemės, kokiu keliu važiuoti, nes tai užtruktų per ilgai. Signalui nusiųsti į Marsą reikia maždaug 20 minučių, tada dar 20 minučių jam sugrįžti, todėl realiu laiku jo vairuoti neįmanoma“, – aiškino C. Draperis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Europos kosmoso agentūra tęsia savo marsaeigių bandymus, nors kartu su rusais planuotą „ExoMars“ misiją teko atšaukti dėl V. Putino invazijos į Ukrainą.

„Esame tikri, kad visa tai, ką kuriame, bus panaudota kitose kosmoso misijose. Viena iš jų – „ExoMars“, kurioje tai, ką išbandėme, bus naudinga autonominės navigacijos Marse požiūriu“, – teigė ESA „ExoMars Rover Mobility System“ inžinierius Pantelis Poulakis.

Pagal susitarimą su NASA, europietiškas marsaeigis raudonojoje planetoje turėtų nusileisti apie 2028 m.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų