Dievas ne tik egzistuoja, bet ir turi konkretų fizinį adresą Visatoje, bet jo neįmanoma pasiekti. Šį sensacingą teiginį pateikė buvęs Harvardo fizikos profesorius Michaelas Guillenas. Jis sujungė Biblijos tekstus su astrofizika, kad nustatytų „tikslias Dievo koordinates“. Pagal mokslininko skaičiavimus, Kūrėjas yra už 439 milijardų trilijonų kilometrų nuo Žemės. Tačiau mokslo bendruomenė šią teoriją jau suplėšė į šipulius.
Apie tai rašo „IFLScience“.
„Kosminis horizontas“
Pasak M. Guilleno, Dievas yra už 439 milijardų trilijonų kilometrų nuo mūsų. Jis šią vietą vadina „Kosminiu horizontu“.
Mokslininko logika tokia:
• Visata plečiasi. Kuo toliau objektas yra nuo mūsų, tuo greičiau jis tolsta.
• „Kosminio horizonto“ atstumu galaktikos nuo mūsų tolsta šviesos greičiu.
• Remiantis Alberto Einšteino teorija, pasiekus šviesos greitį laikas turėtų sustoti.
• Biblijoje sakoma, kad Dievas yra amžinas ir egzistuoja už laiko ribų.
• M. Guilleno išvada: kur laikas sustoja (horizonte), ten gyvena Dievas.
„Giliai kosmose nėra praeities, dabarties ar ateities. Yra tik sustingęs laikas. Skirtingai nuo laiko, erdvė ten egzistuoja. Tai reiškia, kad už „Kosminio horizonto“ paslėpta visata yra apgyvendinta, tačiau tik į šviesą panašiomis esybėmis“, – teigė M. Guillenas.
Kodėl mokslas sako „ne“
Astrofizikai šią idėją vadina poetine, bet moksliškai neraštinga.
„IFLScience“ paaiškino pagrindinę klaidą – „Kosminis horizontas“ nėra fizinė vieta, tai santykinė sąvoka.
Stebėtojui Žemėje „Kosminis horizontas“ yra toli. Tačiau jei teleportuotumėtės į tą tašką, nepamatytumėte Dievo ar sustojusio laiko. Pamatytumėte paprastas žvaigždes ir galaktikas, o naujasis „horizontas“ dar labiau atsitrauktų.
„Kosminis horizontas“ priklauso nuo stebėtojo. Mes dabar taip pat esame kažkieno kito „Kosminiame horizonte“ (kažkokios tolimos civilizacijos atveju), bet toliau einame į darbą, geriame kavą ir neatrodome kaip dievybės, rašoma leidinyje.
(be temos)
(be temos)
(be temos)