Valstybinė televizija citavo telekomunikacijų ministrą, pareiškusį, kad šaliai nepavyko išvesti į orbitą palydovo „Payam“.

Anot ministro Mohammado Javado Azari Jahromi (Mahamado Džavado Azario Džahromio), palydovo raketa nešėja nepasiekė „reikiamo greičio“ trečiame skrydžio etape, nors pirmoji ir antroji pakopos veikė sklandžiai.

Tiek „Payam“, tiek raketa nešėja buvo suprojektuoti ir pagaminti Teherane įsikūrusiame Amiro Kabiro technologijų universitete.

Iranas dar planuoja paleisti į žemąją Žemės orbitą dar vieną palydovą „Doosti“ (Draugystė), pareiškė M. J. A. Jahromi.

Jis nepatikslino, kada bus paleistas šis aparatas, bet nurodė, kad aparatas turi skrieti aplink Žemę 250 km aukštyje.

„Dėsime visas pastangas, kad jis būtų išvestas į orbitą“, – pridūrė jis.

Kaip pirmadienį patikino Irano prezidentas Hassanas Rouhani (Hasanas Rouhanis), abiejų palydovų paskirtis yra rinkti informaciją apie aplinkos kaitą šalyje.

„Palydovas suteiks mums visą reikiamą informaciją, ir įrodysime pasauliui, kad esame mokslo valstybė“, – teigė H. Rouhani.

JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas) anksčiau sausį pareiškė, kad Irano planai paleisti į orbitą palydovus pažeidžia 2015 metais priimtą 2231-ąją JT rezoliuciją, raginančią Teheraną „nevykdyti jokios veiklos, susijusios su balistinėmis raketomis, pajėgiomis nešti branduolinius ginklus“.

Pagal tarptautinį susitarimą, iš kurio pernai pasitraukė Vašingtonas, Iranas nutraukė didžiąją dalį savo branduolinės programos, bet ir toliau vysto savo balistinių ir kosminių raketų technologijas.

Vašingtono teigimu, paleisdamas palydovus Iranas pažeidžia 2231-ąją rezoliuciją, nors joje konkrečiai nesakoma, kad Teheranui draudžiama leisti raketas į atmosferą ir kosmosą.

Iraniečių palydovų raketų nešėjose naudojamos „iš esmės tokios pačios“ technologijos kaip ir branduolinį užtaisą galinčiose nešti balistinėse raketose, sausio 3 dieną sakė M. Pompeo.

„Jungtinės Valstijos nestovės ir nežiūrės, kaip Irano režimo ardomoji politika kelia grėsmę tarptautiniam stabilumui ir saugumui“, – pareiškė jis.

Teheranas savo ruožtu tvirtina, kad savo paleidimais nepažeidžia JT 2231-osios rezoliucijos.

„Palydovas yra dalis civilinio projekto, turinčio išimtinai mokslinius tikslus“, – Irano naujienų agentūrai ISNA sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Bahramas Ghasemi (Bahramas Gasemis).

„Iranas nelauks jokios šalies leidimo vykdyti tokius mokslinius projektus“, – pridūrė jis.

Kaip pranešė valstybinė naujienų agentūra IRNA, Iranas per pastarąjį dešimtmetį paleido į orbitą kelis neilgai veikusius palydovus.