Atmintis yra viena paslaptingiausių ir sudėtingiausių žmogaus smegenų funkcijų. Tai lyg dėlionė, sudaryta iš daugybės smulkių detalių, todėl ją mokslininkams taip sunku perprasti. Atminčiai liovusis veikti, tai gali pasireikšti daugybe skirtingų būdų: vieni užmiršta jaunystės potyrius, kiti užmiršta,ką veikė prieš keliolika minučių, dar kiti negali kaupti naujų prisiminimų.

Vis dėlto, amnezija nėra itin retas reiškinys. Jei nuolat pamirštate, kur palikote raktus ar kitą mažmožį, nenusiminkite. Amnezija kasdien šiek tiek veikia mus visus. Laimei, mokslininkai vis daugiau ir daugiau sužino apie tai, kaip atsiminimai kaupiami mūsų smegenyse, o pastaruoju metu netgi pradėta svarstyti idėja prarastus atsiminimus susigrąžinti.

Atradimas liudija, jog svarbūs atsiminimai smegenyse saugomi, net jei jų neatsimename, o juos susigrąžinti įmanoma.

Bet koks naujas potyris išsaugomas smegenų nervinių jungčių tinkle, o vieta, kurioje jis bus išsaugotas, priklauso nuo prisiminimo turinio (nors dar visai neseniai buvo manoma, kad visa atmintis akumuliuojama hipokampe). Tačiau viena tiesa išlieka nepaneigiama – atsiminimai saugomi dėl stiprių jungčių tarp smegenų neuronų.

Visai nesenai buvo atrastas baltymas KIBRA (KIdney/BRAin protein), kuris, kaip paaiškėjo, šias jungtis sustiprina. Kartu buvo sužinota, jog šio baltymo laikui bėgant mažėja, o tai – vienas iš atsakymų į klausimą, kodėl atmintis senstant silpnėja. Be to, sergant Alzheimerio liga, susidaro medžiaga slopinanti KIBRA baltymo veiklą. Todėl šia liga sergančio žmogaus smegenyse nerviniai impulsai keliauja neefektyviai, nauji atsiminimai saugomi itin sunkiai, o senieji prarandami.

Šiuo metu toliau tęsiami intensyvūs tyrimai. Tačiau jau dabar aišku, kad jie daug žadantys. Eksperimentai su pelėmis parodė, kad pritaikius genų inžinerijos metodus ir aktyvavus pažeistas smegenų ląsteles bei privertus jas gaminti daugiau KIBRA baltymo, ląstelių funkcinės galimybės atgaunamos, o kartu grįžta ir jose buvę prisiminimai.

Šis atradimas liudija, jog svarbūs atsiminimai smegenyse saugomi, net jei jų neatsimename, o juos susigrąžinti įmanoma. Belieka tik laukti tolesnių mokslininkų rezultatų ir tikėtis, kad sulauksime laiko, kai ši naujovė taps kasdienybe ir patys galėsime ja pasinaudoti.