Iki šiol mokslininkams pavyko atrasti daugybę egzoplanetų, bet dar nebuvo patvirtinta, kad kuri nors iš jų turėtų palydovų. Tačiau trečiadienį paskelbtoje dviejų JAV Kolumbijos universiteto mokslininkų studijoje pateikiama duomenų, rodančių, kad jiems tikriausiai pavyko atrasti pirmąjį tokio tipo dangaus kūną.

Potencialus egzoplanetos palydovas tikriausiai yra gerokai didesnis negu Žemė ir dydžiu apytikriai prilygsta Neptūnui arba Uranui. Tuo tarpu planeta, aplink kurią jis sukasi, yra maždaug Jupiterio dydžio. Ši numanoma dujinių objektų pora yra už 8 tūkst. šviesmečių nuo mūsų planetos.

Tyrėjai Alexas Teachey (Aleksas Tičis) ir Davidas Kippingas (Deividas Kipingas) ištyrinėjo 284 egzoplanetas, anksčiau atrastas NASA Keplerio kosminiu teleskopu. Išnagrinėjus duomenis, rasta tik viena planeta, galbūt turinti palydovą. Ji skrieja aplink žvaigždę Kepler-1625, kuri yra panašaus dydžio kaip mūsų Saulė, bet už ją senesnė.

Pernai spalį abu mokslininkai nukreipė į šią sistemą Hubble'o (Hablo) kosminį teleskopą, kad patvirtintų arba atmestų prielaidą, jog egzoplaneta Kepler-1625b turi aplink ją palydovą. Tyrėjai tikėjosi užfiksuoti Kepler-1625 spindesio dvigubą susilpnėjimą. Pagrindinį silpną trumpalaikį žvaigždės aptemimą lemia priešais ją praskriejanti planeta. Antrasis aptemimas gali būti sukeltas tos planetos palydovo.

Hubble'o palydovas, kuris yra galingesnis ir tikslesnis negu Keplerio, aptiko antrąjį, silpnesnį žvaigždės spindesio sumažėjimą, praėjus pusketvirtos valandos po to, kai tarp centrinio šviesulio ir Žemės praslinko planeta. Šis reiškinys atrodė, „tarsi šuo sektų iš paskos, už pavadėlio vedamas savo šeimininko“. Tačiau stebėjimo laikotarpis baigėsi šiam numanomo egzopalydovo tranzitui dar nepasibaigus. Dėl šios priežasties astronomams reikės atlikti kitą stebėjimą Hubble'o teleskopu – galbūt ateinantį pavasarį.

Nors surinkti duomenys teikia vilčių, A. Teachey pabrėžė, kad „mes šiuo atveju raginame vertinti atsargiai“.

„Pareiškimas apie pirmąjį egzopalydovą, aišku, yra nepaprastas, ir tam reikia nepaprastų įrodymų“, – sakė A. Teachey.

„Be to, mūsų apskaičiuoto šio palydovo dydžio – maždaug prilygstančio Neptūnui – vargu ar buvo tikėtasis. Taigi, tai dar viena priežastis šiuo atveju būti atsargiems, – pridūrė jis. – Kol kas dėl šito neatkemšame butelio šampano.“

Jeigu tyrėjams iš tikrųjų pavyko aptikti palydovą, jis skrieja maždaug už 3 mln. km nuo savo planetos ir jos danguje atrodytų dvigubai didesnis negu mūsiškis Mėnulis. Astronomai nėra tikri, kaip susidarė šis potencialus egzopalydovas, nes jis yra neįprastai didelis.

„Jeigu būtų patvirtintas, šis atradimas gali smarkiai supurtyti mūsų supratimą, kaip formuojasi palydovai ir iš ko jie gali būti sudaryti“ – savo pranešime pažymėjo JAV kosmoso agentūros NASA mokslo programos vadovas Thomas Zurbuchenas (Tomas Curbuchenas).

Pasak tyrėjų, dar vienas įtikinamas įrodymas, pagrindžiantis prielaidą dėl egzopalydovo egzistavimo – faktas, kad planeta priešais savo žvaigždę praslinko ilgiau valanda anksčiau negu buvo prognozuota. Astronomai sako, kad palydovo trauka gali lemti nepastovų, banguojantį planetos judėjimą.

Pasak D. Kippingo, panašiai atrodytų ir mūsų Žemė bei Mėnulis, jeigu jie būtų stebimi iš už didelio atstumo. Minėta egzoplaneta nuo savo šviesulio yra maždaug už tokio paties atstumo, kaip ir Žemė nuo Saulės.

Astronomai pripažįsta, kad panašius gravitacinius trikdžius gali lemti kita planeta, bet stebėjimai Keplerio teleskopu kitos egzoplanetos neužfiksavo. Kepler-1625b yra toliausiai nuo savo žvaigždės skriejanti planeta iš iki šiol atrastų.

A. Teachey ir D. Kippingas sako, kad kol kas paprasčiausia ir geriausia prielaida – jog Kepler-1625b turi palydovą.

Jų išvados buvo paskelbtos mokslo žurnale „Science Advances“. Jo redaktoriaus pavaduotojas Kipas Hodgesas (Kipas Hodžesas) gyrė tyrėjus už raginimą numanomą atradimą vertinti atsargiai, nes patvirtinti egzopalydovo egzistavimą – sunkus ir sudėtingas procesas.

„Jeigu šis atradimas atlaikys tolesnių stebėjimų išbandymą, tai bus svarbi gairė astronomijos srityje“, – pabrėžė K. Hodgesas.