Kaip rašo mokslo populiarinimo portalas „IFL Science“, ši iliuzija yra kur kas gilesnė nei paprastas pokštas – ji atskleidžia sudėtingus procesus, vykstančius mūsų regos sistemoje.
Spalva – tai tik jūsų smegenų kūrinys
„Spalvos suvokimas nėra tiesioginė elektromagnetinės spinduliuotės bangos ilgio pasekmė. Tai aktyvi žmogaus vizualinės sistemos konstrukcija“, – aiškino H. Schulzas-Hildebrandtas savo naujame moksliniame darbe.
Ši iliuzija veikia dėl to, kaip išsidėstę mūsų akies kūgeliai (ląstelės, atsakingos už spalvų matymą). Įdomiausia tai, kad violetinis elementas melsvame fone suvokiamas kaip violetinis tik tame taške, į kurį tiesiogiai fokusuojate žvilgsnį. Tuo tarpu aplinkiniai, lygiai tokios pat spalvos taškai, mūsų akims staiga tampa melsvi arba visai „išnyksta“.
Kodėl mūsų akys mus apgaudinėja?
Mūsų akyse yra trys kūgelių tipai: L (ilgiems bangų ilgiams – raudonai spalvai), M (vidutiniams – žaliai ir geltonai) ir S (trumpiems – mėlynai spalvai). Tačiau jie pasiskirstę nevienodai:
-
L ir M kūgelių yra net 10 kartų daugiau nei S kūgelių.
-
Pačiame akies centre (foveoje), kur matome ryškiausiai, mėlyną spalvą fiksuojančių S kūgelių beveik nėra.
Dėl šios priežasties mūsų akys iš prigimties prasčiau skiria mėlynus atspalvius, ypač kai žiūrime tiesiai į juos. Paprastai to nepastebime, nes smegenys automatiškai „sukalibruoja“ vaizdą, tačiau ši iliuzija šį mechanizmą išbalansuoja.
Smegenų „išmonė“
Galiausiai įsikiša smegenys. Jos naudoja principą, vadinamą simultiniu kontrastu. Kadangi violetiniai taškai ir melsvas fonas yra gana panašūs, smegenys bando padėti jums juos atskirti.
Rezultatas? Taškas, į kurį žiūrite, tampa „violetiškesnis“, o aplinkiniai taškai – mėlynesni, kad labiau kontrastuotų su fonu. Šis efektas juda kartu su jūsų žvilgsniu: kad ir kur pažiūrėtumėte, violetinis bus tik tas taškas, į kurį fokusuojatės, nors realybėje jie visi yra identiški.
Šis tyrimas buvo publikuotas moksliniame žurnale „Perception“ ir dar kartą įrodė: mes matome ne akimis, o smegenimis.
(be temos)