- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tyrimai parodė, kad melas internete plinta greičiau ir juo patikima vis labiau. Dezinformacija, su kuria susiduriame, yra suorganizuojama tyčia, kodėl žmonės tiki melu, o ne mokslu? Apie tai pokalbis su Vilniaus universiteto psichologijos dėstytoju Kęstučiu Dragūnevičiumi.
– Kodėl žmonės nenori tikėti mokslu?
– Daugelis tiki mokslu. Netiki tik tam tikrais mokslo klausimais. Yra keli pagrindiniai teiginiai, kuriais žmonėms sunkiau patikėti: evoliucijos klausimas, genetiškai modifikuotų produktų vartojimas, skiepų klausimas ir kiek žmogus prisideda prie klimato kaitos. Didelė visuomenės dalis tiki mokslininkais, bet yra grupių, kurios netiki.
– Jos rėkia labai garsiai ir atrodo, kad jų gretos pilnėja.
– Taip. Šiais laikais sklaidos galimybę įgijo beveik kiekvienas nuomonės formuotojas ir bet kuris gali juo tapti, todėl žmonės su tam tikrais įsitikinimais juos ir skleidžia, susiranda savo sekėjų.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Mokslininkų ginčijimasis yra natūralus mokslo procesas, bet dalis žmonių tuo dalykų pradeda nebetikėti. Kodėl taip yra?
– Mokslininko etiketė suteikia kredibilumo, mokslo bendruomenėje yra daug įvairių nuomonių, mokslas neturi galutinės tiesos, bet visada egzistuoja tam tikras faktų vertinimas.
– Mokslas visada ieško tiesos.
– Taip. Bet egzistuoja tam tikras faktų vertinimas ir jei egzistuoja tam tikri atskilėliai, visą laiką galima sakyti: šis mokslininkas sakė taip...
– Žmonės tapatinasi su žmonėmis, kurie jiems patinka. Tada atrodo, kad mokslui vietos nelieka. Gal taip būtų galima paaiškinti nuomonės formuotojų fenomeną?
– Taip. Mokslas yra gana sudėtingas dalykas. Pačiam perskaityti techninės informacijos mokslinį straipsnį ir susivokti reikia tam tikro išsilavinimo. Skirtingų sričių mokslininkams sudėtinga skaityti kitų sričių darbus. Žmonėms sudėtinga, todėl lieka kitų orientyrų.
– Kodėl taip sunku žmogui patikėti moksline informacija, jei kažkur viduje įsitikinęs, kad taip negali būti?
– Žmogus būna pripratęs prie tam tikros informacijos. Mokslinės teorijos yra kažkur toli – periferijoje. Jei jį nuolatos augino su tam tikra informacija, pvz., žmogaus evoliucijos teorija dažniau netiki religingi žmonės.
– Gal reikia ieškoti būdų, kaip rimtą mokslinę informaciją pateikti daugeliui suprantama kalba?
– Su tuo atliktas didžiulis darbas. Visa vidurinė mokykla praktiškai pagrįsta mokslu ir ten ieškoma būdų, kaip pateikti mokslines tiesas vaikams, kad jie įsitikintų patys. Mokslas gana sėkmingas šiuo klausimu, nes daugelis vis dėlto tiki mokslu. Pas lietuvius yra keistas fenomenas – tik 50 proc. tiki evoliucija, kiti labai abejoja. Tačiau bent 70 proc. lietuvių tiki, kad mokslas gali išspręsti bet kokias problemas.
Bent 70 proc. lietuvių tiki, kad mokslas gali išspręsti bet kokias problemas.
– Kas iš jūsų asmeninės patirties jus labiausiai nustebino?
– Esu susidūręs su daugybe žmonių, kurie turi savo tikėjimo sistemas, t.y. kurie patys ieško prasmės. Mane labiau nustebino, kad šioje srityje daromi tyrimai ir kalba apie panašius požymius, pvz., skiepų klausimu netiki tie žmonės, kurie bando sukurti savo tiesą, surasti savo kelią. Kiek pažįstų tokių žmonių, tai tiesa.
– Vadinasi, su dezinformacija labai sunku kovoti, ar yra koks nors būdas?
– Kai kuriais atvejais tai gana lengva ir paprasta. Mažai žmonių abejoja matematika, fizika, bet yra skausmingesnių momentų, pvz., tikėjimas skiepais. Žmonėms tokie dalykai atrodo pavojingesni, baisesni ir jie patys ieško paaiškinimų. Jei jiems neaišku, jie stengiasi to išvengti. Turime ieškoti efektyvesnės propagandos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kauno kolegijos palinkėjimas ketinančiam studijuoti: atrask savo arkliuką
„Atrask savo arkliuką“ – skambia žinute, o kartu ir linkėjimu Kauno kolegija pasitinka tuos, kurie šiemet dairosi studijų ir laukia artėjančio bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas laikotarpio. Pasak kolegijos atstov...
-
Mokslininkai įspėja: daugėja klimato kaitos keliamų grėsmių8
Ekstremalėjantys gamtos reiškiniai žmonėms kerta per kišenę. Mokslininkai skelbia, kad klimato kaita jau po 20 metų pasaulį gali priartinti prie ekonomikos krizės. Tačiau keisti įpročius ir spręsti globalią problemą pasiryžę ne vis...
-
Mirusiųjų gyvenimas internete: kokia grėsmė?9
Apie mirusių žmonių paskyras internete ir kokią grėsmę tai kelia, LNK žurnalistas kalbėjosi su „Nord Security“ atstove Laura Tyrylyte. ...
-
Užfiksuotas besisukantis objektas danguje: kas tai buvo?20
Vėlų ketvirtadienio vakarą Lietuvos danguje pasirodęs šviečiantis besisukantis objektas jį mačiusiems sukėlė įvairių emocijų ir klausimų. Reginį buvo galima pamatyti įvairiuose šalies miestuose. Besisukantį objektą užfiksavę sk...
-
Į Žemę po šešių Kinijos kosminėje stotyje praleistų mėnesių grįžo trys taikonautai3
Į Žemę po šešių kosminėje stotyje „Tiangong“ („Dangaus rūmai“) praleistų mėnesių saugiai grįžo trys Kinijos taikonautai. ...
-
Medikus rengiantys universitetai vienija jėgas ir nori būti išgirsti4
Du stiprūs šalies akademinės medicinos centrai – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir Vilniaus universitetas (VU) – suvienijo jėgas ir pakvietė visuomenę ir politikus opiai diskusijai Lietuvos sveikatos forume „Unive...
-
Mokslininkų atliktas tyrimas šokiravo gyventojus: per žingsnį nuo mirties?7
Belgijos mokslininkai tyrė gyventojų sveikatą regione, kuriame įsikūrusios septynios metalo perdirbimo įmonės. Rezultatai šokiravo – gyventojų organizme rasta arseno, švino ir fosforo dalelių. Valdžia liepė gyventojams imtis atsa...
-
Trys kinų astronautai pakilo į Kinijos kosminę stotį „Tiangong“6
Kinija į savo orbitinę stotį „Tiangong“ („Dangaus rūmai“) nusiuntė naują įgulą. Kosminis laivas „Shenzhou 18“ su trimis astronautais vėlų ketvirtadienio vakarą (vietos laiku) pakilo iš Cziuciuanio kos...
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...