JAV astrofizikai nesutaria, kas ištiks kometą ISON, kai ji ketvirtadienį praskries labai arti Saulės, tačiau dauguma įsitikinę, kad ji suirs.

Iš ledo ir kosminių dulkių sudarytos kometos yra prieš milijardus metų vykusio žvaigždžių ir planetų formavimosi proceso liekanos.

Kai kometa priartėja prie karštos žvaigždės, tokios kaip Saulė, jų branduoliai gali visiškai išgaruoti arba subyrėti.

„Daugelis iš mūsų galvoja, kad ji gali suskilti į gabalus, o kai kurie žmonės mano, kad ji visiškai neišliks“, skriedama labai arti Saulės, per telefoninę spaudos konferenciją sakė kometų ekspertas Carey Lisse'as (Keris Lisas), dirbantis Johnso Hopkinso (Džonso Hopkinso) taikomosios fizikos laboratorijoje.

Tačiau jis pripažino, jog kai kurie astronomai prognozuoja, kad ledinis kometos branduolys „iš tiesų išliks ir išnirs“ kitapus Saulės – nors šiek tiek sumažėjęs dėl mūsų sistemos centrinio šviesulio kaitros.

ISON praskries vos už 1,17 mln. kilometrų nuo Saulės, kur kometą veiks maždaug 2 700 laipsnių Celsijaus temperatūra.

„Manau, kad galbūt yra 30 proc. tikimybė, jog jai pavyks“ praskrieti šalia Saulė nesuirus, aiškino C.Lisse'as.

Kometa „yra panaši į purią sniego gniūžtę“, aiškino jis, sakydamas, kad apie pusę ar trečdalį branduolio masės sudaro vanduo ir kad tas darinys yra „gana silpnas“. ISON taip pat yra mažesnė už daugelį kometų – šiuo metu jos branduolio skersmuo yra apie 1,2 kilometro.

„Kometos būna vidutiniškai apie trijų kilometrų skersmens, todėl ši kometa yra maždaug perpus mažesnė už vidutinę, įprastą kometą“, – pažymėjo C.Lisse'as.

Bet kokiu atveju, šį dangaus kūną astronomai stebi labai atidžiai.

„Dar nesame matę tokios kometos, atkeliavusios iš Orto debesies ir skriejančios Saulę grybštelinčia orbita“, – sakė Vašingtone įsikūrusio Karinio laivyno tyrimų laboratorijos astrofizikas Karlas Battamsas (Karlas Batamsas).

Mes „iš tikrųjų neturime jokios ankstesnės patirties, kuria galėtume pasinaudoti vertindami arba prognozuodami, kas nutiks šiai“ kometai, pridūrė jis, sakydamas, kad ISON yra „labai savitas, taip pat labai žavus objektas“.

Mokslininkų nuomone, ši kometa susiformavo pačioje Saulės sistemos kūrimosi pradžioje. Ji išsilaikė „smarkiai įšaldyta Orto debesyje, esančiame pakeliui į kitas žvaigždes, pastaruosius 4,5 mlrd. metų“, aiškino C.Lisse'as.

Jeigu ISON išliks praskriejusi netoli Saulės, ji bus matoma naktimis nuo gruodžio iki vasario. Arčiausiai Žemės ši kometa praskrietų gruodžio 26-ąją – tuomet ji būtų už 64 mln. kilometrų nuo mūsų planetos.

JAV kosmoso agentūra ketvirtadienį nuo 17 val. Grinvičo (19 val. Lietuvos) laiku surengs astronomų diskusijas prie apskrito stalo, per kurias bus mėginama atsakyti į visuomenės ir mokslininkų bendruomenės klausimus, stebint kometos artimą kontaktą su Saule.