Septynias „Oskarų“ statulėles susižėręs „Openheimeris“ pernai tapo ne tik geriausiu filmu. 2023 metais tai buvo pats ieškomiausias filmas piratinėse svetainėse.  

Teigiama, kad Lietuvoje pirataujančių vis mažėja, o LRTK skelbia, kad pernai 7 proc. mažiau gyventojų nei ankstesniais metais nelegaliai žiūrėjo filmus ar klausėsi muzikos.

„Jau kelis metus iš eilės linksniuojama, kad Lietuva yra penktoje vietoje pagal piratavimo mastą. Mes paneigėme šiuos skaičius, turime objektyvių duomenų, kad statistika – klaidingai surenkama. Duomenys ne taip gerai pozicionuojami, kaip yra iš tikrųjų“, – tikino LRTK Stebėsenos skyriaus vedėjas Andrius Katinas.  

„Lietuva daro tikrai nemažus žingsnius. Nors pasidžiaugti tuo, kad pasiekėme nulinį piratavimo lygį, deja, dar negalime“, – teigė LRTK pirmininko pavaduotojas Ričardas Slapšys. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pasak specialistų, nelegalių platformų mėgėjus pagauti tampa vis lengviau, mat ieškant pažeidėjų pasitelkiamos ne tik turimos technologijos, bet ir interneto tiekėjai.  

„Šaliname piratinių svetainių domenų vardus iš „Google“ paieškos sistemos, turime priemonę, kuri padeda užšaldyti banko sąskaitas, kurios naudojamos nelegaliose svetainėse, susirašinėjame su tarpininkais, prieigos paslaugų tiekėjais, vadinamais „hosteriais“, kad jie pašalintų turinį, nurodytų atsakingų asmenų duomenis, kurie ir paviešino tą turinį“, – aiškino A. Katinas.

Klientus išlaikyti bandančios piratinės svetainės įprastus domenus pakeičia neretai užslaptinamais IP adresais. Lietuvoje vien pernai pašalinta 40 tokių adresų. 

„Žmonės galvoja, kad siųsdamiesi ir įsigydami kūrinius neteisėtai nepadaro jokio pažeidimo, jokios žalos. Deja, taip nėra“, – sakė R. Slapšys.

O kai kurie nelegalių filmų ieško naudodamiesi VPN paslauga ir tikisi išsisukti nuo atsakomybės, tačiau komisija sako, kad nepavyks. 

„VPN paslaugų tiekėjai taip pat yra tarpininkai, kurie turi teises ir pareigas. Jie gali identifikuoti tuos asmenis, tuos tikruosius IP adresus, iš kurių parsisiunčiamas ar skelbiamas neteisėtas turinys. Tai tokiu būdu vartotojas nepasislėps“, – kalbėjo A, Katinas.

Daug asmenų yra emigravę. Jie nori žiūrėt, pavyzdžiui, savo nacionalinius kanalus ir nenori pirkti legalių platformų, todėl moka mažiau ir renkasi neteisėtas paslaugas.

Komisijos duomenimis, Europoje daugiausiai pirataujama išsivysčiusiose šalyse – Vokietijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėje karalystėje.  

„Labai daug emigravusių asmenų. Jie nori žiūrėt, pavyzdžiui, savo nacionalinius kanalus, bet nenori pirkti legalių platformų, todėl moka mažiau ir renkasi neteisėtas paslaugas. Tokių migrantų – milijonai“, – tikino A. Katinas. 

Nuo praeitų metų liepos Lietuvoje už piratavimą skiriamos baudos. Iš pažeidėjų gali būti pareikalauta nuo 280 iki 600 eurų. Tiesa, pasitaiko tokių, kurie kaltės nepripažįsta.  

„Dažniausi pasiteisinimai būna tokie, kad filmą atsisiuntė ne jie, o jų vaikas, anūkas, brolis, sesė ir t. t.“, – priežastimis dalinosi teisės skyriaus vedėjas Vadim Gasperskij. 

Iki šiol už autorių teisių pažeidimus ir jų kūrinių platinimą Lietuvoje nubausti 67 pažeidėjai.