- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šių metų chemijos Nobelio premija vis dar sulaukia daug atgarsio ne tik Lietuvos, bet ir autoritetingiausiuose užsienio leidiniuose. Įvairūs pasaulio leidiniai rašo, kad šia Nobelio premija ir šlove su mokslininkėmis Emmanuelle Charpentier iš Maxo Plancko instituto Berlyne ir Jennifer Doudna iš Kalifornijos universiteto už genų redagavimo įrankio – CRISPR-Cas9 atradimą ir plėtojimą galėjo dalytis ir Vilniaus universiteto (VU) profesorius Virginijus Šikšnys.
Už vadinamųjų „genų molekulinių žirklių“ atradimą jis jau yra apdovanotas Harvardo universiteto Warreno Alperto premija, o kartu su šių metų Nobelio chemijos premijos laureatėmis – ir prestižine Kavli premija, kurią skiria Norvegijos mokslų akademija.
Nors daugiausia pasaulyje cituojamas mokslo žurnalas „Nature“ atkreipia dėmesį, kad J. Doudna ir E. Charpentier bei jų kolegos neabejotinai nusipelno apdovanojimo už genų redagavimo technologijos atradimą, tačiau kaip pagrindiniai jos kūrimo ir plėtojimo bendraautoriai yra minimi ir dar keli tyrėjai – VU biochemikas V. Šikšnys, Harvardo universiteto mokslininkas George’as Churchas bei Masačusetso technologijų instituto (MIT) mokslininkas dr. Fengas Zhangas.
Įtakingas verslo leidinys „Forbes“ taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmą kartą istorijoje Nobelio apdovanojimą chemijos srityje šiais metais pasidalijo moterų mokslininkių komanda, tačiau šia šlove dalytis nusipelnė ir VU mokslininkas prof. V. Šikšnys.
MIT internetiniame portale „Technologyreview.com“ keliamas klausimas, kodėl buvo nuspręsta chemijos Nobelio premiją skirti tik dviem mokslininkėms, nes paprastai premija gali būti teikiama tyrėjų komandoms, kurias sudaro iki trijų mokslininkų. Trečią garbingą vietą čia potencialiai galėjo užimti panašius atradimus padaręs V. Šikšnys ir F. Zhangas, kurie vieni pirmųjų parodė, kad CRISPR-Cas9 technologiją galima naudoti žmogaus ląstelėse. Sutinkama, kad nors E. Charpentier ir J. Doudna atliko labai svarbų darbą siekiant CRISPR-Cas9 technologiją paversti veikiančiu įrankiu, tačiau 2012 m. panašiu metu V. Šikšnys nepriklausomai pademonstravo, kad Cas9 baltymo vykdomą DNR kirpimą galima panaudoti programuotam genomo redagavimui.
Dar 2018 m. „Science“ žurnalas atkreipė dėmesį, jog V. Šikšnio grupė 2011 m. pirmoji pasaulyje pademonstravo, kad CRISPR-Cas9 sistemą galima perkelti iš vienos bakterijos į kitą ir kad Cas9 yra vienintelis sistemos baltymas, reikalingas bakterijoms užtikrinti apsaugą nuo virusų.
Vokietijos dienraštis „Der Tagesspiegel“ taip pat kritiškai vertina mokslo pasaulio teisingumą ir pabrėžia, kad, deja, kartais lengviau ir greičiau reikšmingi moksliniai atradimai yra pripažįstami, jei jie yra padaromi pasaulyje žinomų universitetų laboratorijose.
Dienraštyje prisimenama, kad VU profesorius V. Šikšnys buvo pirmasis pasaulyje tyrėjas, 2012 m. aprašęs savo darbą apie CRISPR-Cas9 sistemos potencialą, tačiau prestižinio žurnalo „Cell“ redakcija jo rankraštį atmetė (vėliau redakcija pripažino klydusi, nes straipsnis esąs moksliškai labai vertingas). Po mėnesio mokslininkas savo straipsnio rankraštį išsiuntė į „Proceedings of the National Academy of Sciences of the United States of America“ ir ten jis buvo išspausdintas po trijų mėnesių. Deja, V. Šikšnys jau nebebuvo pirmas. E. Charpentier ir J. Doudna, savo rankraštį atidavusios į „Science“ redakciją vėliau nei V. Šiksnys, savo darbą sugebėjo publikuoti pirmosios.
CRISPR-Cas9 technologija, prie kurios kūrimo ir plėtojimo prisidėjo mažiausiai 4–5 mokslininkų komandos, leidžia itin tiksliai redaguoti organizmų DNR. Tai atveria galimybes gydyti žmonių genetines ligas ar kurti naujas augalų ir gyvūnų veisles. Tikimasi, kad ateityje ši technologija leis išgydyti pačias sudėtingiausias ligas, tarp jų ir žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) sukeliamą AIDS, Dauno sindromą, paveldimas širdies ydas. Be to, ši technologija jau pradedama taikyti žemės ūkyje – planuojama kurti augalų veisles, kurios būtų atsparios sausrai ar kitoms nepalankioms dirvos sąlygoms.
Taigi, šis revoliucinis atradimas vienu metu buvo atliktas mažiausiai dviejų pasaulio universitetų laboratorijose, tarp jų ir VU. V. Šikšnio tyrimai pagrįstai gali būti vadinami šių metų Nobelio premijos dalimi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...