Mokslininkas Linas Aidokas atveria duris į dirbtuves, kuriose turėtų gimti tai, ko Lietuva dar neturi – robotas humanoidas, laisvai kalbantis lietuviškai.
„Lietuvoje tai tikrai bus naujiena“, – sakė L. Aidokas.
Bandymų jau būta ir anksčiau. Vienas jų – robotukas vardu Liepa.
„Liepa jau išeina į pensiją“, – juokėsi L. Aidokas.
Septynerių metų Liepa pagaminta ne Lietuvoje.
„Šitie robotai yra prancūzų, dabar jie priklauso japonams“, – aiškino L. Aidokas.
Lietuvoje mokslininkai robotuką tik išmokė lietuviškai, tačiau tam prireikė net 50 specialistų komandos. Naujasis humanoidas bus žmogaus ūgio ir visiškai pagamintas Lietuvoje, detales kuriant 3D spausdintuvu.
„Šiuo metu viską darau vienas. Planuoju prisijungti dar vieną žmogų. Dabar turime įvairias akis. Nuspręsta, kad jis bus mėlynakis – tikras lietuvaitis“, – pasakojo L. Aidokas.
Planuojama, kad humanoidas bus toks pažangus, jog supras net mažų vaikų klausimus.
„Maži vaikai dažnai švepluoja, neturi visų dantų, todėl jis turi gerai girdėti. To jį reikia išmokyti“, – aiškino L. Aidokas.
Humanoidas turėtų suprasti ir skirtingas lietuvių kalbos tarmes.
„Taip, supras“, – į klausimą, ar supras žemaičių tarmę, atsakė L. Aidokas.
Vis dėlto jo kalbinės galimybės bus ribojamos, kad lankytojai, pavyzdžiui, išdykę vaikai, jo neišprovokuotų keiktis ar įžeidinėti.
„Robotą išmokyti taisyklingai kirčiuoti yra didžiulis iššūkis. Gali atrodyti, kad viskas paprasta, bet iš tiesų darbo labai daug“, – teigė L. Aidokas.
Humanoidas kuriamas jau penkerius metus, tačiau procesas paspartėjo tik pernai. Ir ne universiteto, o muziejininkų iniciatyva.
Robotas turėtų tapti savotiška vyšnia ant torto rudenį, kai Lietuvos nacionalinis muziejus pristatys lietuvių kuriamas technologijas.
„Pristatysime lazerių, biotechnologijų, informacinių technologijų ir kosmoso sritis“, – pasakojo LNM Istorijų namų vadovė Simona Širvydaitė-Šliupienė.
Šalia lazerių ir kitų inovacijų lankytojai galės pamatyti ir lietuviškai kalbantį humanoidą.
„Norime parodyti, kas šiais laikais yra įmanoma, kokios realios aukštųjų technologijų galimybės. Kaip dirbtinio intelekto elementai suvokia kalbą, kaip ją naudoja ir pagal tai generuoja judesius“, – aiškino L. Aidokas.
Taip tikimasi sudominti ir jaunimą.
„Stojančiųjų į tiksliuosius mokslus mažėja, o specialistų poreikis tik auga. Kažkas turės kurti Lietuvą“, – sakė S. Širvydaitė-Šliupienė.
Mokslininkas pasakoja, kad humanoidų kūrimo srityje pasaulyje labiausiai pažengę japonai. Jo vertinimu, jie šioje srityje mus lenkia kone dešimtmečiu.
Pats L. Aidokas Japonijos humanoidų laboratorijose lankėsi jau ne kartą. Jis matė, kaip laisvai robotai bendrauja, kokie jie tvirti, nes vietoje plastiko naudojamas metalas. Tačiau japoniško humanoido kaina gali siekti ir kelis milijonus eurų.
„Net pirštai šiek tiek lankstosi“, – pasakojo L. Aidokas.
Mokslininkas įsitikinęs, kad tokie robotai galėtų būti kuriami ir Lietuvoje. Tam reikalingų specialistų netrūksta, tačiau stinga finansavimo.
„Bendra suma būtų apie 5–7 tūkstančius eurų“, – sakė L. Aidokas.
Tai tik savikaina – savo darbo mokslininkas neskaičiuoja.
„Deja, valstybės finansavimo neužtenka idėjoms įgyvendinti, todėl sukūrėme sutelktinio finansavimo platformą“, – aiškino S. Širvydaitė-Šliupienė.
Kad muziejus rinktų paramą iš gyventojų, Lietuvoje nėra dažna praktika. Kol kas lėšos renkamos vangiai.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„40 eurų“, – į klausimą, kiek jau surinko, atsakė S. Širvydaitė-Šliupienė.
Mokslininkas sako, kad jei humanoidas bus baigtas, jį bus galima toliau tobulinti. Pavyzdžiui, išmokyti gestų kalbos, kad ateityje nebereikėtų gestų kalbos vertėjo.
„Laimutis. Profesoriaus Laimučio Telksnio garbei. Pastaraisiais metais jis aktyviai palaikė robotikos idėjas“, – pasakojo L. Aidokas.
2022 metais miręs profesorius Laimutis Telksnys laikomas vienu interneto plėtros Lietuvoje pradininkų.
Naujausi komentarai