Išmanųjį telefoną turbūt turi kiekvienas. Net ir vėsią žiemą sostinėje žmonės vaikšto su telefonais rankose. Ar jie įsivaizduotų bent vieną dieną be jų?
„Ne, neįsivaizduočiau“, – sakė praeivis.
„Turbūt, kad ne. O be interneto – taip pat“, – tikino vyras.
„Neįsivaizduočiau niekaip“, – atsakė praeivis.
„Aišku, kad ne. Ir mobilus ryšys, ir internetas – mes jau tokie pasaulio žmonės, kad ryšys labai svarbus“, – teigė moteris.
„Ne, nes telefonus naudojame visą laiką – ir skambiname, ir naršome. Tiesiog negalėčiau įsivaizduoti dienos be jo“, – sakė praeivė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Vis dėlto toks scenarijus yra įmanomas – ir jis jau nutiko Ukrainoje prieš trejus metus. Po Rusijos programišių atakos net 24 milijonai žmonių 15 valandų liko be mobilaus ryšio ir interneto.
„Viena įmonė buvo užblokuota – jų serveriai tapo nepasiekiami. Per tarptinklinį ryšį visi vartotojai perėjo į kitą organizaciją, kuri technologiškai nebuvo pasirengusi aptarnauti tokio vartotojų skaičiaus. Ji taip pat patyrė techninę ataką, todėl abu operatoriai buvo užblokuoti, o šalis liko be ryšio“, – aiškino Krašto apsaugos ministerijos Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų politikos grupės vadovas Darius Adomaitis.
Kibernetinių atakų kasmet daugėja, o vis dažniau pasitelkiamas ir dirbtinis intelektas. Bandymai nulaužti valstybinius tinklus tampa įprasti, daugėja ir sėkmingų atakų, kurių metu pavagiami milžiniški informacijos kiekiai. Paskutinė didelė ir sėkminga ataka fiksuota Didžiojoje Britanijoje.
„Tai įvykis, kuris tiek Jungtinės Karalystės Vyriausybei, tiek „Land Rover“ organizacijai galėjo kainuoti iki 3 mlrd. dolerių. Pusantro mėnesio neveikė gamyklos, žmonės buvo namuose, o verslui kilo reali grėsmė apskritai užsidaryti“, – komentavo Kibernetinio saugumo ekspertų asociacijos valdybos narys Edvinas Kerza.
Kibernetinių įsilaužėlių aukomis gali tapti bet kas.
„Jie taikosi iš esmės į visus – tiek į privačius asmenis, tiek į organizacijas. Vienas tikslų yra pinigai, kitas – mūsų visų duomenys“, – pažymėjo Nacionalinio kibernetinio saugumo centro direktorius Antanas Aleknavičius.
Dėl atakų žmonės gali netekti įvairių paslaugų.
„Nuo parkavimo paslaugų iki socialinių išmokų“, – vardijo A. Aleknavičius.
Vadinamuosius „hakerius“ domina ir svarbiausia valstybių infrastruktūra.
„Hakeriai“ gali taikytis į viską – nuo elektros ir vandens iki dujų sistemų. Tačiau mes, kaip kritinė infrastruktūra, esame pakankamai pasirengę, kad jie nepatektų į mūsų tinklus ir jų galimybės būtų ribotos“, – tikino „Ignitis Group“ skaitmeninės saugos vadovas Donatas Vitkus.
Vis dėlto, daugėjant bandymų, sistemos kada nors gali būti ir pralaužtos.
„Jeigu tai taptų nuolatiniu reiškiniu ir mes nebegalėtume pasirašinėti dokumentų mobiliuoju parašu, pasiekti debesijoje saugomų duomenų, buhalterijos ar sumokėti mokesčių, pradėtume fiksuoti valstybės paslaugų sutrikimus – tiesiog kiltų chaosas“, – perspėjo E. Kerza.
Pavojų yra ir kitur. Atakų taikiniu gali tapti, pavyzdžiui, geležinkelių bilietų sistema. Nebus bilieto – nebus ir kelionės. „Lietuvos geležinkelių“ atstovas sutinka, kad tokios atakos yra įmanomos, tačiau pabrėžia, jog įmonė joms ruošiasi.
„Svarbu ne tik tai, ar įvykis įvyks, bet ir kaip esi pasiruošęs atkurti kopijas, tęsti veiklą, koks bilietų sistemos atsparumo lygis“, – aiškino „Lietuvos geležinkelių“ skaitmeninės saugos vadovas Jonas Skardinskas.
„Bandymų yra, tačiau jie visi sėkmingai užkardomi. Daugiausia bandymų sulaukiame iš dviejų šalių – Kinijos ir Rusijos“, – pridūrė D. Vitkus.
Daugiausia bandymų sulaukiame iš dviejų šalių – Kinijos ir Rusijos.
Kibernetinio saugumo ekspertai pastebi, kad nemaža dalis Lietuvos įmonių į saugumą vis dar žiūri atsainiai ir iki galo nesuvokia galimų nuostolių. Tai ne tik pavogti duomenys, bet ir galimi civiliniai ieškiniai.
„Tarkime, teikiate paslaugas bankams ir jūsų veikla sutrinka valandai. Ar įsivaizduojate, kokia tai civilinė atsakomybė ir kokios galimos žalos pretenzijos? Dažnai nesuprantame, kad pasirengimas ir prevenciniai veiksmai pirmiausia reikalingi tam, jog galėtume tęsti savo veiklą“, – pabrėžė advokatų kontoros „Sorainen“ ekspertė Irma Kunickė.
Specialistai taip pat akcentuoja, kad neretai dėl sėkmingų įsilaužimų kaltos ne technologijos, o darbuotojų patiklumas – pavyzdžiui, neatsargiai paspaudžiama elektroniniu paštu atsiųsta neaiški nuoroda.
Naujausi komentarai