Matematikas, kurio net sode vyrauja matematinė tvarka

Matematiniai modeliai ir įvairūs skaičiavimai reikalingi ne tik sudėtingoms užduotims, tokioms kaip duomenų analizė ar statistinių modelių sudarymas, tačiau ir kasdienėje buityje. Maisto ruošimas, asmeninių finansų tvarkymas, o KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (KTU MGMF) docento A.Kabašinsko atveju net sodo priežiūra reikalauja logikos ir skaičiavimų.

– Jūs dėstote matematikos modulius įvairių fakultetų studentams. Ar skirtingų fakultetų studentai matematiką priima vienodai?

– Stengiuosi skirtingų studijų krypčių studentų tarpusavyje nelyginti, tačiau visada matau esminį skirtumą tarp studijuojančiųjų minkštuosius ir tiksliuosius mokslus. Pastarieji neabejoja dėl matematikos naudingumo ir svarbos, o kitiems tenka vos ne kiekvieną savaitę įrodinėti, kaip vienoks ar kitoks matematinis metodas ar teorema pritaikoma.

Kita vertus, reikėtų įsisąmoninti tai, kad nesvarbu, ką žmogus veiktų ateityje – matematika bus reikalinga kiekvieną dieną – net ir humanitarui ar menininkui.

Juk išlavintas analitinis ir loginis mąstymas dar nė vienam nepakenkė, juolab kad matematikos žinios naudingos ir reikalingos bene visose gyvenimo ir mokslų srityse – juk nerastume nė vieno darbo, kuriame nebūtų matematikos.

– Koks, jūsų manymu, turi būti XXI a. dėstytojas? Kokia turi būti naujoji dėstytojo ir studento bendravimo ar bendradarbiavimo kultūra?

– Visų pirma, reikia suvokti, kad dėstytojas turi ne vien dėstyti. Greta to, jis dar turi vykdyti ir mokslinę veiklą: atlikti mokslinius tyrimus, užsiimti mokslo sklaida ir populiarinimu, turi padėti siekti aukštajai mokyklai jos išsikeltų uždavinių. Žinoma, privalo neužmiršti ir švietėjiškos veiklos – būti studentų mentoriumi, jų mokslinių tyrimų vadovu. Viskam reikia daug laiko.

Čia labai svarbus dėstytojo ir studento bendradarbiavimas, kuris ne tik užtikrina studijų rezultatų kokybę, bet ir ugdo studento, kaip visuomenės nario, asmenybę.

Kai reikia paskirstyti laiko, erdvės ir kitus išteklius, kad viskas derėtų ir būtų kuo didesnis derlius nenaudojant daug chemijos, be matematikos – nė iš vietos.

Mano supratimu, dėstytojas, kaip mokymosi ir mokymo kuriančios aplinkos kūrėjas, turi įsiklausyti į studentų poreikius, gebėti įvertinti jų suvokimo ir motyvacijos lygį. Aš, kaip dėstytojas, bendraudamas su studentais, skatinu juos tobulėti, nuolat inicijuoju bendrus mokomojo dalyko tikslus, uždavinius ir skatinu jų iniciatyvumą, kūrybiškumą, būti atsakingus už jų pačių mokymosi procesą.

Paskaitų metu taip pat stengiuosi palaikyti gerą emocinį klimatą ir esu įsitikinęs, kad tai stipriai veikia ir žinių įsisavinimą, ir pačią studijų kokybę.

Dėstytojo ir studento bendradarbiavimo kultūra turi būti paremta bendru – dėstytojo ir studento – geranorišku darbu, įsiklausymu į kiekvieną nuomonę. Dėstytojas turėtų būti kaip mentorius ar konsultantas. Tada studentai intensyviau įsitraukia ir pasiekia geresnių rezultatų, palyginti su griežta priežiūra ir daromu spaudimu.

– Jūsų veikla universitete neapsiriboja vien dėstymu – vykdote ir mokslinę veiklą. Gal galite papasakoti, kokius mokslinius tyrimus atliekate šiuo metu ir ar į mokslinę veiklą įtraukiate ir savo studentus?

– Šiuo metu su kolegomis vykdome Europos Komisijos finansuojamą "Horizon 2020" projektą FIN-TECH (A FINancial supervision and TECHnology compliance training programme). Man, kaip mokslininkui ir kaip dėstytojui, tai neįkainojama patirtis, nes vien užmegzti kontaktai su partneriais užsienyje ir Lietuvoje skatina tobulėti ir neatsilikti nuo greitai lekiančio technologijų pasaulio.

Kadangi rengiame mokymus ir atliekame tyrimus didžiųjų duomenų analitikos, dirbtinio intelekto bei blokų grandinių srityse, tai tobulėti reikia labai intensyviai. Tenka organizuoti renginius šiomis temomis.

Kalbant apie bendradarbiavimą su užsienio socialiniais partneriais, reikia paminėti, kad esu ECMI (Europos mokslinių tyrimų ir infrastruktūros konsorciumo matematikos industrijai) tarybos narys. Mūsų konsorciumo pagrindinis tikslas – skatinti tarptautinį matematikos srities mokslininkų ir studentų bendradarbiavimą su industrija, verslu ir kitomis institucijomis.

Tokio bendradarbiavimo rezultatas – MGMF dekanės doc. dr. Bronės Narkevičienės iniciatyva organizuojamos Matematinių sprendimų verslui ir pramonei dirbtuvės, kuriose padedame įmonėms įveikti įvairius iššūkius, kurie atrodo neįveikiami. Prie šios iniciatyvos kartais jungiasi ir gabiausi studentai, aš nekalbu apie doktorantus! Čia aktyviausiai veikia bakalauro ar magistro pakopų studentai.

Nuo 2019 m. panašią idėją vykdome ir su MGMF Taikomosios matematikos magistrantais, kai studentai gauna realią verslo užduotį, kurią per semestrą turi išspręsti dirbdami grupelėmis ir konsultuojami keleto profesionalių tos srities mokslininkų bei užduotį pateikusios įmonės atstovo.

Nors šiuo metu dauguma vyresnių kursų studentų jau turi darbus, tačiau smagu, kad ir jie domisi moksline veikla: rengia pranešimus konferencijoms, atlieka įvairius mokslinius tyrimus. Smagu, kad jie supranta, jog savo moksline veikla suteikia naudos ir įmonei, kurioje dirba.

– Mėgstate darbuotis sode. Kokia sodo reikšmė jums pačiam – tiesiog dar viena poilsio nuo protinio darbo rūšis, atgaiva ar šis tas daugiau? Gal jame auginate savo Gyvenimo medį?

– Sodas man turi daug reikšmių. Visų pirma – tai mano senelio palikimas, antra – tai besikeičianti gyvybė augmenijos ritmikoje ir trečia – atgaiva bei poilsis.

Mano sodas nedidelis, bet jame didžiulė augalų įvairovė, todėl viskas susodinta griežtai, matematiškai, ne tik pagal rūšis, bet ir pagal augalų ūgį, vietą, šviesos poreikius bei užimamą plotą. Net ir sode sunku pasprukti nuo matematikos.

Kai reikia paskirstyti laiko, erdvės ir kitus išteklius, kad viskas derėtų ir būtų kuo didesnis derlius nenaudojant daug chemijos, be matematikos – nė iš vietos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Astronomas hidrologas 41-jų tremtinys Romualdas Zubinas

Astronomas hidrologas  41-jų  tremtinys  Romualdas  Zubinas  portretas
MATEMATIKA, GAMTOS MOKSLAI, FIZIKA, GEOFIZIKA, ISTORIJA, PROISTORIJA, ASTRONOMIJA, HIDROLOGIJA, ir t.t. ir t.t. VISA TAI SUSIEJUS, PASISEKĖ ATRASTI TRĘČIĄJĮ IR KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS, KURIE LEIDO PAŽINTI - KAS IR KODĖL ŽEMĖJE VYKO?, KAS ir KODĖL ŽEMĖJE VYKSTA?, bei KAS IR KODĖL ŽEMĖJE VYKS ATEITYJE?! ŠIOMIS TEMOMIS PARAŠYTOS IR IŠLEISTOS KNYGOS: "PERKŪNAS". "PER PRAEITĮ Į ATEITĮ", "PAŽADINTA PRAEITIS". "PRAREGĖJIMAS", "PRAEITIS IR ATEITIS", "TVANAI DIEVAI CIVILIZACIJOS"! Beja, šioje knygoje yra įmintas ŠUMERŲ KARALIŲ SĄRAŠAS, kuriam jau per 450 000 metų! IR VISA TAI SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA, KURIAI JAU PER 95 000 METŲ!!!!! GARBĖ SENIAUSIAI ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBAI!
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių