Žymus amerikiečių biologas mirė ketvirtadienį slaugos namuose Long Ailende, Niujorke, pranešė Kold Spring Harboro laboratorija, kurioje jis dirbo didžiąją savo karjeros dalį.

J. Watsonas tapo vienu žymiausių XX amžiaus mokslininkų, nes 1953 metais atrado dvigubą spiralę. Šį atradimą jis padarė kartu su tyrimų partneriu Francis'u Cricku (Frensiu Kriku).

Kartu su F. Cricku ir Maurice'u Wilkinsu (Morisu Vilkinsu) J. Watsonas 1962 metais pasidalijo Nobelio premiją už reikšmingą darbą, kuris davė pradžią šiuolaikinei biologijai ir atvėrė duris įžvalgoms kaip kad genetinis kodas ir baltymų sintezė.

Tai atvedė į naują šiuolaikinio gyvenimo erą su revoliucinėmis technologijomis medicinoje, teismo medicinoje ir genetikoje, tokioms kaip nusikaltėlių DNR tyrimai ar genetiškai modifikuoti augalai.

J. Watsonui buvo vos 25-eri, kai jis su kolega atliko vieną didžiausių mokslo atradimų. Vėliau jis nudirbo novatorišką darbą tyrinėdamas vėžį ir žmogaus genomą.

Jo 1968 metų memuarai „Dviguba spiralė“ (The Double Helix) tapo bestseleriu, giriamu už lengvą stilių rašant apie nuožmią konkurenciją vardan mokslo pažangos.

Tačiau asmeniniame gyvenime J. Watsonas buvo buvo pagarsėjęs kaip linkęs į vaidus ir piktas.

Jis niekindavo moteris mokslininkes, įskaitant Rosalind Franklin, kurios darbas su DNR rentgeno spindulių difrakcijos vaizdais suteikė užuominą, kuri leido J. Watsonui ir F. Crickui padaryti atradimą.

R. Franklin, dirbusi su M. Wilkinsu, Nobelio premijos taip ir negavo. Ji mirė 1958 metais, o prestižinė premija nėra dalijama daugiau nei trims žmonėms ir nėra skiriama po mirties.

J. Watsonas dėl savo elgesio beveik nepatyrė jokių pasekmių iki 2007 metų, kai vienam laikraščiui pareiškė, kad „iš prigimties niūriai vertina Afrikos perspektyvą“, nes „visa mūsų socialinė politika grindžiama tuo, kad jų intelektas yra toks pat kaip mūsų, o visi tyrimai rodo, kad iš tikrųjų taip nėra“.

Jis atsiprašė, bet buvo greitai pašalintas iš laboratorijos vadovo pareigų, o jo reputacija taip ir neatsigavo.