Mokslininkai perspėja: viena dažna klaida trumpina gyvenimą Pereiti į pagrindinį turinį

Mokslininkai perspėja: viena dažna klaida trumpina gyvenimą

2026-01-30 08:00 klaipeda.diena.lt inf.

Naujas didelio masto tyrimas, paskelbtas moksliniame žurnale „Sleep Advances“, privertė mokslininkus iš naujo pažvelgti į miego vaidmenį ilgaamžiškumui. Pasirodo, kad naktinio poilsio trukmė turi žymiai didesnę įtaką ilgaamžiškumui nei daugelis įprastų gyvenimo būdo veiksnių.


<span>Mokslininkai perspėja: viena dažna klaida trumpina gyvenimą</span>
Mokslininkai perspėja: viena dažna klaida trumpina gyvenimą / DI sugeneruota nuotr.

Miegas kaip pagrindinis ilgaamžiškumo veiksnys

JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) 2019–2025 m. surinktų duomenų analizė parodė netikėtų rezultatų. Nustatyta, kad miego trukmės poveikis priešlaikinės mirties rizikai yra reikšmingesnis nei mitybos ir dietos, fizinio aktyvumo lygio ar socialinės izoliacijos poveikis.

Vienintelis veiksnys, kuris organizmui yra žalingesnis nei lėtinis miego trūkumas, išlieka rūkymas. Tyrimo autorius Andrew McGillas pažymėjo, kad net ekspertams ryšio tarp pakankamo miego ir ilgaamžiškumo stiprumas buvo netikėtas.

Kiek miego reikia norint gyventi ilgiau?

Oregono sveikatos ir mokslo universiteto mokslininkai nustatė aiškią ribą: reguliariai miegant mažiau nei septynias valandas per naktį, reikšmingai padidėja ankstyvos mirties rizika. Tyrėjai pabrėžia, kad miegas nėra „prabanga“, kurią galima kompensuoti savaitgaliais. Tai pagrindinis fiziologinis poreikis, būtinas normaliam širdies, imuninės sistemos ir smegenų funkcionavimui. Lėtinis miego trūkumas išprovokuoja kardiometabolinių ligų vystymąsi ir padidina bendrą mirtingumą. Štai kodėl JK Nacionalinė sveikatos tarnyba rekomenduoja suaugusiesiems miegoti nuo septynių iki devynių valandų per naktį.

Tyrimo mastas ir paslėptas pavojus

Siekdami patvirtinti savo išvadas, mokslininkai išanalizavo daugiau nei 172 tūkst. suaugusiųjų amerikiečių duomenis. Per ketverius stebėjimo metus buvo užregistruota daugiau nei 8 tūkst. mirčių, iš kurių apie trečdalis buvo susijusios su širdies ir kraujagyslių ligomis, o maždaug ketvirtadalis – su onkologinėmis ligomis. Tyrėjai padarė išvadą, kad maždaug 8 proc. mirčių dėl bet kokios priežasties gali būti siejamos su nesveikais miego įpročiais.

Tyrimo bendraautoris dr. Frankas Qianas iš Harvardo medicinos mokyklos pabrėžia, kad svarbus ne tik miego kiekis, bet ir jo kokybė. Paviršutiniškas, neramus ar pertraukiamas miegas neužtikrina visiško organizmo atsistatymo.

Penki įpročiai, padedantys gerai išsimiegoti

Ankstesni Harvardo medicinos mokyklos tyrimai parodė, kad vyrai, laikantys sveiko miego režimo, gyvena vidutiniškai 4,7 metų ilgiau, o moterys – 2,4 metų. Norint tai pasiekti, jie rekomenduoja laikytis šių gairių: stabiliai miegoti 7–8 valandas kiekvieną naktį, turėti sunkumų su užmigimu ne daugiau kaip du kartus per savaitę, vengti dažnų pabudimų naktį, nevartoti per daug migdomųjų ir bent penkias dienas per savaitę keltis pailsėjus.

Kodėl turėtumėte pakeisti savo miego režimą dabar

Mokslininkai pabrėžia, kad sveikų įpročių poveikis yra kaupiamasis. Tai ypač svarbu jauname amžiuje, nes miego kokybė šiandien tiesiogiai veikia organizmo sveikatą po dešimtmečių. Tuo pačiu metu, anot dr. Qiano, niekada nevėlu pakeisti savo situaciją.

Miegas turėtų būti tokia pat svarbi tema, kurią reikia aptarti su gydytoju, kaip ir cholesterolio kiekis ar kraujospūdis. Reguliarus, kokybiškas poilsis yra vienas iš paprasčiausių ir veiksmingiausių būdų prailginti gyvenimą.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų