Ar galime pasitikėti savo prisiminimais?
Mes savo prisiminimus laikome patikimiausiais. Nesvarbu, ar tai vaikystės prisiminimai, ar žinojimas, ką valgėme pusryčiams, atmintis atrodo kaip tam tikras pasaulio vadovas. Tačiau fizikų grupė teigia, kad net ir tai gali būti apgaulė.
Pagal jų teoriją, mūsų prisiminimai kyla ne iš realių praeities įvykių, o iš atsitiktinių materijos ir energijos svyravimų. Tai reiškia, kad viskas, ką prisimename, gali neturėti jokio ryšio su realybe – kaip mūsų sapnai ar fantazijos.
Bolcmano smegenų hipotezė
Ši idėja, pavadinta Bolcmano smegenų hipoteze, austrų fiziko Ludvigo Bolcmano vardu, teigia, kad žmogaus smegenys su visais savo prisiminimais, mintimis ir pojūčiais bet kurią akimirką gali savaime atsirasti iš chaoso.
Iš pirmo žvilgsnio tai skamba keistai, tačiau mokslininkai teigia, kad ši galimybė kyla iš pagrindinių fizikos dėsnių.
Kaip tai veikia
Jei Visata egzistuoja pakankamai ilgai, atsitiktiniai dalelių deriniai gali sukurti bet kokią struktūrą. Tarp jų yra tiksli mūsų smegenų būsena su visais jos prisiminimais, įsitikinimais ir troškimais.
Teorinės fizikos atstovas Carlo Rovelli aiškina: tolimoje ateityje Visata gali tapti homogeniška „karšta sriuba“, kurioje atsitiktiniai svyravimai sukuria struktūrą. Panašios į mūsų smegenys galėtų pasirodyti akimirkai, o paskui vėl ištirpti chaose. Tai kartotųsi begalinį laiką, todėl kyla klausimas: ar nesame mes dabar vieni iš šių „Bolcmano smegenų“?
Ar turėtume nerimauti?
Intuityviai tai atrodo neįtikėtina. Tačiau iš fizikos perspektyvos, pagal tam tikrus dėsnius, būti atsitiktiniu svyravimu yra daug labiau tikėtina nei turėti realią praeitį.
Problema kyla iš antrojo termodinamikos dėsnio, kuris teigia, kad sistemos netvarka laikui bėgant didėja. Kad šiuolaikinė fizika veiktų, šis dėsnis turi būti simetriškas laiko atžvilgiu. Tai reiškia, kad pasaulis, labai tikėtina, buvo chaotiškesnis tiek praeityje, tiek ateityje.
Profesorius Davidas Wolpertas aiškina, kad greičiausiai esame tam tikrame Visatos entropijos evoliucijos taške ir galime būti „Bolcmano smegenys“. Tai reiškia, kad mūsų prisiminimai gali būti klaidingi.
Bendraautoris Jordanas Scharnhorstas teigia, kad negalime įrodyti, jog nesame „Bolcmano smegenys“, bet nėra jokios priežasties manyti, kad esame. Tai labiau filosofinis žaidimas nei mokslinis faktas, panašus į hipotezę apie simuliaciją.
Mokslininkai pabrėžia, kad vienintelis būdas įsitikinti, jog mūsų prisiminimai yra tikri, yra pasitikėti Didžiojo sprogimo teorija. Jei Visata turėjo konkrečią pradžią su tam tikru chaoso lygiu, galime orientuotis laike ir suprasti, kas nėra atsitiktinis svyravimas.
Carlo Rovelli daro išvadą: Didžiojo sprogimo žinių dėka galime būti tikri – nesame „Bolcmano smegenys“, o mūsų prisiminimai, tikėtina, atspindi realybę.
Naujausi komentarai