- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Grožis gal ir paviršutiniškas dalykas, bet tiems, kurie suka galvas, kaip išlaikyti tą paviršių jaunatvišką, mokslininkai galbūt surado atsakymą – ląstelių konkurenciją skatinančio baltymo pavidalu.
Baltymas prozišku pavadinimu COL17A1 gal ir neprimena gyvybės šaltinio, tačiau naujas tyrimas rodytų, kad jis yra labai svarbus išsaugoti odos jaunatviškumui.
Baltymas skatina ląstelių konkurenciją, kuri labai svarbi gerai audinių būklei palaikyti. Konkurencija iš esmės reiškia, kad silpnesnės ląstelės išstumiamos, o stipresniųjų dalijimasis skatinamas.
„Pažeistas ar stresą išgyvenančias kamienines ląsteles kasdien mūsų odoje gali selektyviai eliminuoti sveikos kamieninės ląstelės“, – sakė tyrimui vadovavusi Tokijo medicinos ir odontologijos universiteto Kamieninių ląstelių biologijos fakulteto profesorė Emi Nishimura (Emi Nišimura).
Tačiau senstant COL17A1 ima trūkti. Tokį patį poveikį daro ir gerai žinomi jaunatviškos odos priešai – UV spinduliai ir kitokie streso veiksniai.
O kai ima trūkti COL17A1, dalijasi silpnesnės ląstelės ir oda tampa plonesnė, mažiau atspari pažeidimams, lėčiau gyjanti.
Ketvirtadienį žurnale „Nature“ dėstomos išvados yra paremtos tyrimais, per kuriuos bandymų objektu buvo pasirinktos pelių uodegos, turinčios daug panašumų su žmogaus oda.
Patvirtinusi COL17A1 svarbą, tyrėjų komanda nusprendė išsiaiškinti, ar galima iš naujo paskatinti šio baltymo gamybą, kai jo jau yra sumažėję. Iš esmės mokslininkai ieškojo medžiagų, galinčių sužadinti odoje prieš senėjimą nukreiptą procesą.
Jie išskyrė du cheminius junginius – Y27632 ir apocininą – ir išbandė juos su odos ląstelėmis. Rezultatai buvo teigiami.
„Tepant šiais vaistais gilias odos žaizdas, jos gijo reikšmingai sparčiau“, – rašoma straipsnyje.
Abu junginiai nurodo būdus, kaip „skatinti odos regeneraciją ir mažinti odos senėjimo požymius“, pridūrė autoriai.
„Nature“ straipsnio recenzijoje du Kolorado universiteto profesoriai rašė, kad ląstelių konkurencija anksčiau buvo nuodugniai tyrinėjama tik per bandymus su vaisinėmis muselėmis
Naujasis tyrimas „pateikia įrodymų, kad sveikos žinduolių ląstelės taip pat gali efektyviai iš naujo įsitvirtinti suaugusio (organizmo) audiniuose, pakeisdamos netinkamas ar pažeistas ląsteles“, – rašė Ganna Bilousova (Hana Bilousova) ir Jamesas DeGregori (Džeimsas DeGregoris).
Jie taip pat nurodė, kad „reikia tolesnių studijų ląstelių konkurencijos mechanizmams kituose audiniuose išsiaiškinti, taip pat nustatyti medžiagoms, galinčioms pakreipti priešinga linkme kitų organų senėjimą“.
E. Nishimura naujienų agentūrai AFP sakė, kad šie tyrimai galiausiai gali nuvesti prie tokių produktų kaip kremai ar tabletės, galintys sustabdyti odos būklės blogėjimą ir skatinti jos atsikūrimą.
„Bendradarbiausime su farmacijos ar kosmetikos kompanijomis dėl klinikinio šių cheminių medžiagų vartojimo“, – sakė ji.
Pasak E. Nishimuros, tolesnių tyrimų metu bus aiškinamasi, ar tokie patys procesai galėtų veikti kituose organizmo dalyse, kaip ir oda turinčiose epitelinių ląstelių.
„Dirbame ir su kitais epiteliniais organais, aiškindamiesi, (ar) panaši konkurencija gali sudaryti pagrindą ilgalaikiam audinių palaikymui“, – sakė ji.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Robotikos čempionate varžytis su rusais atsisakiusiems kauniečiams – miesto apdovanojimai28
Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda „LitBot“, pademonstravusi vertybinį požiūrį Italijoje vykusiame „FIRST Tech Challenge“ Europos čempionate ir atsisakiusi varžytis su rusais, sulaukė savo gimtojo miesto įvertinimo. Ka...
-
Parduotuvėse – atspausdinti patiekalai: ateityje tokio maisto atsiras vis daugiau30
Lietuvoje viename didžiųjų prekybos centrų jau galima įsigyti to, ką dauguma iš mūsų regėjome tik televizoriaus ekrane, – 3D spausdintuvu atspausdinto maisto. Šįkart konkrečiai lašišos. ...
-
CERN Baltijos šalių grupės vadove paskirta KTU mokslininkė B. Abakevičienė
Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) įvykusiame kasmetiniame CERN Baltijos šalių grupės susitikime jo vadove vienbalsiai išrinkta Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja Brigita A...
-
Medicina tobulėja: melanomą atpažins ir per nuotrauką1
Medikams pastebint, kad odos ligų ir alergijų daugėja, mokslininkai sugalvojo, kaip užkirsti tam kelią taikant ankstyvą diagnostiką. ...
-
Rusų erdvėlaivis „Sojuz“ prisijungė prie TKS
Rusų erdvėlaivis „Sojuz MS-25“ pirmadienį sėkmingai prisijungė prie Tarptautinės kosminės stoties (TKS), praėjus keturioms dienoms po to, kai jo startas buvo atidėtas dėl techninės problemos, pranešė Rusijos kosmoso agentūra &bd...
-
Ėmėsi misijos veisti koralus laboratorijoje: ar tai išgelbės nuo išnykimo?
Ką turi bendro koralai prie Maldyvų, Indijos vandenyne, ir ūkanota Jungtinė Karalystė? Britų mokslininkai, užsidarę laboratorijose, pradėjo novatorišką veisimo programą – bandys išsaugoti koralus. Augins naujus vietoje tų, kurie...
-
Ispanijoje sustabdyta „Telegram“ veikla2
Vienas Ispanijos teisėjas nurodė sustabdyti internetinių pranešimų siuntimo paslaugą „Telegram“. Teisėjas nagrinėja transliuotojų iškeltą bylą dėl intelektinės nuosavybės pažeidimo. Viena vartotojų grupė sukritikavo jo...
-
„Roskosmos“: pirmoji baltarusių kosmonautė rusų erdvėlaiviu išskrido į TKS4
Pirmoji baltarusių kosmonautė Marina Vasilevskaja rusų erdvėlaiviu „Sojuz“ šeštadienį sėkmingai išskrido į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), pranešė Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“. ...
-
Būna ir taip: muzikos kūrėjui teko ginčytis su dirbtiniu intelektu3
Kad jau dirbtinis intelektas (DI) kuria dainas ir vaizdo klipus, kodėl jam neleidus sugalvoti ir klausimų. Pokalbis su dirbtinį intelektą muzikoje įvaldžiusiu Luku Keraičiu, kuris atsakinėjo į išties originalius, netikėtus DI klausimus. ...
-
JK teismas: kompiuterių mokslininkas C. Wrightas nėra bitkoinų kūrėjas
Jungtinės Karalystės teismas ketvirtadienį nusprendė, kad australų kompiuterių mokslininkas Craigas Wrightas (Kreigas Raitas) nėra Satoshi Nakamoto (Satošio Nakamoto): tokį slapyvardį naudojo kriptovaliutos – bitkoinų – kūrėjas, ...