Tyrėjai, priklausantys daugiau nei 14 tūkst. mokslininkų grupei, pasirašiusiai iniciatyvą, skelbiančią pasaulinę klimato nepaprastąją padėtį, teigė, kad vyriausybės nesugeba išspręsti pagrindinės klimato kaitos priežasties, t. y. „Žemės išteklių pereikvojimo“.

Po panašaus įvertinimo 2019 metais jie pažymėjo, kad kyla „beprecedentė banga“ su klimatu susijusių nelaimių – potvyniai Pietų Amerikoje ir Pietryčių Azijoje, rekordinės karščio bangos ir gaisrai Australijoje bei JAV, viską siaubiantys ciklonai Afrikoje ir Pietų Azijoje.

Mokslininkai nustatė, kad iš 31 „gyvybinio rodiklio“ – pagrindinės planetos sveikatos metrikos, apimančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, ledynų storį, jūrinio ledo plotus bei miškų naikinimą – 18 iš jų pasiekė rekordines aukštumas arba žemumas.

Pavyzdžiui, nepaisant taršos sumažėjimo, susijusio su pandemija, atmosferinio CO2 ir metano lygis 2021 metais pasiekė didžiausias visų laikų aukštumas.

Grenlandijoje ir Antarktyje neseniai pastebėtas visų laikų žemiausias ledo masės lygis, o ledynai tirpsta 31 proc. greičiau nei prieš 15 metų, teigė autoriai.

Nuo 2019 metų naujus rekordus pasiekė ir vandenynų šiluma, ir pasaulinis jūros lygis. Brazilijos Amazonės metinis netekimų lygis 2020 metais buvo didžiausias per 12 metų.

Remdamiesi ankstesniais tyrimais, mokslininkai teigė, kad miškų nykimas, susijęs su gaisrais, sausromis ir kirtimais, privertė kai kurias Brazilijos Amazonės regiono dalis skleisti anglies dvideginį, o ne absorbuoti jį iš atmosferos.

Galvijų – karvių ar avių – kiekis šiuo metu yra rekordinis. Jų skaičius viršija keturis milijardus, o masė – didesnė nei visų žmonių ir laukinių sausumos žinduolių kartu sudėjus.

Ekseterio universiteto Globalinių sistemų instituto direktorius ir tyrimo bendraautoris Timas Lentonas sakė, kad neseniai JAV vakaruose ir Kanadoje įvykusi rekordinė karščio banga parodė, jog klimatas jau pradėjo „elgtis šokiruojamais, netikėtais būdais“.

„Turime reaguoti į įrodymus, jog artėjame klimato lūžio taškų link, tokiais pat skubiais veiksmais dekarbonizuoti pasaulio ekonomiką ir pradėti atkurti, o ne toliau naikinti gamtą“, – sakė jis.

Tyrimo, paskelbto žurnale „Bioscience“, autoriai pakartojo raginimus imtis pokyčių šešiose srityse: atsisakyti iškastinio kuro, žymiai sumažinti taršą, atkurti ekosistemas, pereiti prie augalinės mitybos, atsisakyti neriboto augimo modelių ir stabilizuoti žmonių populiaciją.