- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pirmieji tualetai ir nuotekų sistemos buvo naudojami jau prieš 4 tūkst. metų Irake, Pakistane, senovės Egipte, žinomi ir viešieji senovės romėnų tualetai. Visgi nuotekų valymas ir šio proceso progresas pasaulyje teskaičiuoja šimtmečius. Mokslininkai sutaria, kad nuotekų valyklose susidarančių atliekų – nuotekų dumblo – tvarkymas yra pasaulinė aplinkosaugos problema: Kinijoje 2019 m. susidarė apie 39 mln. tonų dumblo, Europoje 2020 m. – 13 mln. Reikalavimai nuotekų valymui griežtėja, todėl ambicingi specialistai ieško būdų, kaip naudojant pažangias technologijas sumažinti žalingą atliekų poveikį aplinkai ir paversti jas energija.
Pažangai reikalingos mokslo žinios
Vienas iš efektyviausių nuotekų dumblo tvarkymo metodų šiandien yra jo anaerobinis pūdymas. Tokiu būdu atliekas (dumblą) galima paversti energija ir skatinti energijos tvarumą.
„Nuotekų dumblas yra nuotekų valyklose susidarančios atliekos. Ši likutinė, pusiau kieta medžiaga susidaro kaip šalutinis produktas, valant pramonines ar komunalines nuotekas ir yra skirstomas į pirminį ir antrinį nuotekų dumblą. Pirminis nuotekų dumblas sukaupiamas mechaninio nuotekų valymo metu. Tai organinės medžiagos, kurios atsiskiria iš valomo vandens, veikiant gravitacijos jėgoms. Kartu su išvalytomis nuotekomis iš bioreaktoriaus išplaukę ir nusėdę mikroorganizmai sudaro antrinį dumblą, kuris nuo pirminio skiriasi tuo, kad yra sudarytas iš gyvų mikroorganizmų ląstelių“, – aiškino Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros profesorė doc. dr. Aušra Mažeikienė.
Pasak jos, tam, kad antriniame nuotekų dumble esančių mikroorganizmų ląstelių pūdymo procesas vyktų efektyviau, pasitelkiamas ultragarsas, aukšta įtampa arba temperatūra. Šiomis technologijomis siekiama sumažinti dumblo sausų medžiagų kiekį ir išgauti kuo daugiau biodujų, kuriose būtų kuo didesnis metano kiekis, plačiai naudojamas, kaip kuras.
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje pastatyta apie dvylika nuotekų dumblo apdorojimo įrenginių, kuriuose vykdomas anaerobinis dumblo pūdymas ir džiovinimas.
A. Mažeikienės ir jos kolegų iš Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros tikslas – eksperimentiniais ir analitiniais metodais gauti naujų žinių apie efektyvesnį nuotekų dumblo tvarkymą. Tai, pasak docentės, padėtų optimizuoti technologinius procesus ir ateityje įdiegti naujoves gamyboje. Kitas, ne mažiau svarbus komandos darbas – rašyti mokslinius straipsnius, dalytis žiniomis su kitais mokslininkais, dirbti pedagoginį darbą.
„Manyčiau, siekiant tikslo – gauti mokslinių žinių – yra svarbu analizuoti, lyginti, daryti tinkamas išvadas, žinoti, kas jau atlikta kitų mokslininkų, o tam reikalinga gili mokslinės literatūros ir duomenų analizė. Ne mažiau svarbus komandinis darbas, idėja ir tiksliai atliktas eksperimentas. Moksliniuose straipsniuose yra toks skyrelis „Rezultatai ir diskusija“: pastarojoje autorių atlikto eksperimento rezultatai lyginami su kitų autorių gautais rezultatais ir taip gilinamos žinios apie tiriamą objektą“, – teigė docentė.
Svarbus kiekvieno planetos gyventojo indėlis
Nuotekų dumblas laikomas pavojinga atlieka dėl jo sudėtyje esančių sunkiųjų metalų ir patogeninių mikroorganizmų. Todėl, anot A. Mažeikienės, siekiant kovoti ne tik su pasekmėmis, būtinas ir galimas kiekvieno žemės gyventojo indėlis.
„Mūsų darbas susijęs su ilgalaikėmis pasekmėmis, tačiau tai nereiškia, kad žmonės šiuo klausimu neturi įtakos ateičiai. Kiekvienas, kaip sąmoningas pilietis, galime prisidėti mažinant žalingą nuotekų dumblo poveikį aplinkai. Jei pirktume aplinkai draugiškas buitines priemones su sumažinu fosfatų kiekiu, tai ir dumblo valymo įrenginių sumažėtų trečdaliu, ir susitrauktų pačių valymo įrenginių priežiūros kaštai“, – dėmesį atkreipė ekspertė.
Europos Parlamento posėdyje buvo nutarta: Europos rinkoje atsisakyti ploviklių su dideliu fosfatų kiekiu. Jau daugiau nei 30 m. rinkoje tiekiamos befosfatės plovimo priemonės. Skalbimo miltelius su sumažintu fosfatų kiekiu naudoja Didžioji Britanija, Belgija, Prancūzija, Čekija, Latvija ir kitos šalys. Lietuva irgi galėtų prisidėti prie jų”, – pabrėžė docentė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą16
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...