- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Egzoplanetų ieškantis NASA zondas TESS (Transiting Exoplanet Survey Satellite) aptiko Žemės dydžio pasaulį, skriejantį aplink savo žvaigždę gyvybei žemiškajai palankioje zonoje.
TESS taip pat aptiko pirmąją planetą, priklausančią dvinarei žvaigždžių sistemai. Pasak mokslininkų, ji galėtų būti panaši į Tatuino planetą iš filmų „Žvaigždžių karai“ (Star Wars), bet mažai tikėtina, kad sąlygos joje leistų egzistuoti gyvybei, panašiai į mūsiškę.
Potencialiai gyvybei tinkama planeta TOI 700 d yra gana arti Žemės – tik už 100 šviesmečių, sakoma NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos pranešime, paskelbtame pirmadienį per Amerikos astronomijos draugijos žiemos konferenciją Honolulu.
Kentauro Proksima, arčiausiai Žemės esanti žvaigždė, yra už daugiau kaip keturių šviesmečių.
„TESS buvo specialiai sukonstruotas ir paleistas, kad ieškotų Žemės dydžio planetų, besisukančių aplink artimas žvaigždes“, – sakė NASA astrofizikos padalinio direktorius Paulas Hertzas (Polas Hercas).
Zondas iš pradžių klaidingai įvertino minimą žvaigždę, todėl iš pradžių manyta, kad jos planetos didesnės ir karštesnės nei yra iš tikrųjų. Tačiau šią klaidą pastebėjo su TESS komanda bendradarbiaujantys keli astronomai mėgėjai, įskaitant vidurinės mokyklos moksleivį Altoną Spencerį (Altoną Spenserį).
„Kai pataisėme žvaigždės parametrus, jos planetų dydžiai sumažėjo, ir supratome, kad kraštinė yra apytikriai Žemės dydžio, esanti gyvybei palankioje zonoje“, – sakė Čikagos universiteto doktorantė Emily Gilbert (Emili Gilbert).
Vėliau šis atradimas buvo patvirtintas Spitzerio (Spicerio) kosminiu teleskopu.
Kelios panašios planetos buvo atrastos anksčiau, ypač atliekant tyrimus Keplerio kosminiu teleskopu, bet TOI 700 d yra pirmoji šio tipo planeta, atrasta TESS, paleisto 2018 metais.
Gyvybei palanki juosta
TESS stebi vieną dangaus sritį, tikintis užfiksuoti jos žvaigždžių šviesio laikinų sumažėjimų. Tai įvyksta, kai tarp žvaigždės ir Žemės praslenka koks nors objektas, užstojantis mažytę dalį savo šviesulio. Surinkta informacija leidžia TESS nustatyti, jog aplink žvaigždę skrieja planeta, taip pat apskaičiuoti jos dydį ir orbitą.
Žvaigždė TOI 700 yra maža – jos masė sudaro tik apie 40 proc. Saulės masės. Jos paviršiaus temperatūra yra perpus mažesnė negu mūsiškės žvaigždės.
TESS atrado tris aplink šią žvaigždę besisukančias planetas - TOI 700 b, c ir d. Tačiau tik tolimiausioji TOI 700 d patenka į vadinamąją Auksaplaukės juostą (angl. Goldilocks zone) – tai yra, skrieja nei per arti, nei per toli nuo savo žvaigždės. Dėl to planetos paviršiuje galėtų būti skysto vandens, itin svarbaus gyviems organizmams.
TOI 700 d masė yra maždaug 20 proc. didesnė už Žemės; aplink savo žvaigždę ji apsisuka per 37 paras. Ji gauna 14 proc. mažiau energijos negu Žemė gauna iš Saulės.
Šios planetos sudėtis kol kas nežinoma. Mokslininkai yra sukūrę modelių, leidžiančių pagal žvaigždės dydį ir tipą prognozuoti planetų atmosferos sąlygas ir paviršiaus temperatūrą.
NATA nurodė, kad vienas iš galimų scenarijų – jog TOI 700 d paviršių dengia vandenynai, o jos „atmosfera – tanki, dominuojama anglies dvideginio, panaši į, kaip įtaria mokslininkai, gaubusią Marsą, kai jis dar buvo jaunas.“
Potvynių jėgos yra užfiksavusios planetą, todėl ji visuomet yra atsigręžusi į savo žvaigždę ta pačia puse, panašiai kaip Mėnulis Žemės atžvilgiu.
Kitas modelis rodo, kad dėl šio sinchroniško sukimosi viena planetos pusė yra visuomet gaubiama debesų.
Trečiasis prognozuoja pasaulį, sudarytą vien iš sausumos. Jame vėjai iš planetos tamsiosios pusės pučia į šviesiąją.
Daugelis astronomų dabar stebės planetą naudodami kitokius prietaisus, kad surinktų daugiau duomenų, siekiant patikrinti, ar kuris nors iš NASA modelių yra tikroviškas.
Į Tatuiną panaši planeta
Per šią konferenciją taip pat buvo paskelbta apie kitą TESS atradimą – zondas pirmasis aptiko egzoplanetą, judančią dvinarėje žvaigždžių sistemoje.
Šis pranešimas išprovokavo palyginimus su „Žvaigždžių karų“ personažo Liuko Skaivokerio gimtąja Tatuino planeta, pasižyminčia kerinčiais dvigubais saulėlydžiais.
Tačiau vien dėl naujai atrastos planetos dydžio mažai tikėtina, kad ji galėtų tikti gyvybei. Ši planeta yra 6,9 karto didesnė už Žemės, apytikriai Saturno dydžio.
Cirkumbinarinė planeta 1338 b yra vienintelė iki šiol atrasta sistemoje TOI 1338, esančioje Tapytojo žvaigždyne, už 1 300 šviesmečių nuo Žemės. Ji aplink savo žvaigždes apsisuka per 95 dienas.
Abi žvaigždės apskrieja viena aplink kitą per 15 parų. Viena jų yra 10 proc. didesnė už Saulę, o kita – vėsesnė, blankesnė ir dviem trečdaliais lengvesnė už Saulę.
TOI 1338 b aptiko Wolfas Cukieras (Volfas Cukeras) – vidurinės mokyklos moksleivis, praeitą vasarą atlikęs stažuotę NASA centre.
Anksčiau TOI 1338 buvo pažymėta kaip pritemstanti dvinarė sistema, kurios žvaigždės praslenka viena priešais kitą Žemės atžvilgiu. Tačiau patikrinęs duomenis W. Cukieras suvokė, kad ten taip pat esama planetos.
Cirkumbinarines planetas aptikti labai keblu. Mokslininkai iki šiol yra patikimai radę daugiau kaip dvi dešimtis egzoplanetų, skriejančių aplink dvinares žvaigždžių sistemas. Pirmoji iš jų buvo atrasta 1993 metais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?7
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...