Tyrimo autorius Frederickas Thomasas, Cokerio universiteto Psichologijos katedros docentas, paaiškino, kad sapnai gali veikti kaip psichinė praktikos erdvė.
„Tyrimo duomenys rodo, kad sapnai gali būti tarsi psichinė „praktikos erdvė“, kurioje protas treniruojasi atlikdamas realaus gyvenimo socialines užduotis ir padeda mums pasiruošti situacijoms, susijusioms su santykiais, reputacija, išgyvenimu bei rūpinimusi kitais“, – sakė jis.
Pasak jo, sapnai gali atlikti didesnį vaidmenį, nei manyta anksčiau, padėdami žmogui orientuotis socialiniame pasaulyje.
Tyrimo metu maždaug 400 dalyvių buvo paprašyta apibūdinti savo naujausią sapną. Tuomet du ekspertai išanalizavo kiekvieną aprašymą ir nustatė jame pasikartojančius motyvus.
Jie daugiausia dėmesio skyrė savisaugos temoms, pavojaus ar fizinės agresijos vengimui, statuso siekimui, konkurencijai, sėkmei bei baimei patirti nesėkmę kitų akivaizdoje.
Tyrėjai taip pat analizavo priklausymo, draugystės, rūpinimosi artimaisiais (ypač vaikais), ligos vengimo, partnerio paieškos, pavydo, neištikimybės ar santykių išsaugojimo motyvus.
Analizė atskleidė, kad dažniausios sapnų temos buvo savisauga ir statuso siekimas. Visų pirma, dalyviai dažnai sapnuodavo neišlaikytą testą arba persekiojimą.
„Taip pat nustatėme, kad tam tikri motyvų tipai linkę grupuotis kartu“, – aiškino Thomas.
Pavyzdžiui, išgyvenimo ir rūpinimosi artimaisiais temos dažnai pasirodydavo tuose pačiuose sapnuose. Tuo metu socialinių santykių ir tarpasmeninių ryšių motyvai sudarė atskirą grupę.
Pasak tyrėjo, tai gali rodyti, kad sapnai struktūruoja skirtingus socialinių problemų tipus. Ligos temos pasitaikydavo rečiau, tačiau vis tiek buvo nuosekliai aptinkamos.
Tyrimas, paskelbtas žurnale „Dreaming“, taip pat parodė, kad sapnai pasižymi panašiais dėsningumais nepriklausomai nuo lyties.
Mokslininkai pastebi, kad vis labiau domimasi, kaip smegenys ruošiasi sudėtingai socialinei aplinkai, ypač pasaulyje, kuriame žmones veikia socialinis spaudimas, neapibrėžtumas ir nuolat kintanti santykių dinamika.
„Sapnai nėra tik keisti ar atsitiktiniai išgyvenimai – jie gali atlikti svarbią funkciją“, – leidiniui „PsyPost“ sakė Thomas.
Jis pridūrė, kad sapnai gali susieti giliausius žmogaus troškimus ir motyvus su tuo, kaip jis sąveikauja su socialiniu pasauliu.
Kitas neseniai atliktas tyrimas taip pat rodo, kad net bauginantys sapnai gali būti naudingi. Kanzaso universiteto mokslininkai išanalizavo daugiau nei 500 žmonių pasakojimų apie sapnus, pasitelkę dirbtinį intelektą, kuris vertino baimės ir džiaugsmo lygį sapnuose.
Tyrėjai padarė išvadą, kad baimė sapnuose gali rodyti pagerėjusį žmogaus gebėjimą susidoroti su emocijomis.
„Jei miegas nėra pertraukiamas ir nepasiekia košmaro lygio, baimė sapnuose gali padėti mums geriau valdyti emocijas dienos metu“, – sakė Kanzaso universiteto klinikinės psichiatrijos doktorantas Garretas Baberis.
Naujausi komentarai