Neurotechnologijų pažanga skatina susirūpinimą dėl teisės į privatumą

Pasirodžius didelio pasisekimo sulaukusiam mokslinės fantastikos trileriui „Pradžia“ (Inception) žiūrovai buvo sužavėti ir pasibaisėję jo futuristine vizija, kaip nusikaltėlių gauja prasiskverbia į žmonių sapnus, kad pavogtų vertingos informacijos.

Prieš daugiau kaip dešimtmetį režisieriaus Christopherio Nolano (Kristoferio Nolano) juostoje pavaizduota technologija tikriausiai jau gana greitai gali tapti tikrove, sako Čilėje dirbantys ekspertai. Jie siūlo rengti debatus, kaip būtų galima apsaugoti vertingiausią žmonių turimą turtą – jų protus.

Ši Pietų Amerikos valstybė siekia tapti pirmąja pasaulyje, užtikrinsiančia savo piliečių „neuroteisių“ teisinę apsaugą. Tikimasi, kad įstatymų leidėjai priims konstitucijos pataisų, leisiančių blokuoti technologijas, kuriomis siekiama „didinti, mažinti arba trikdyti“ žmonių mąstymo gebėjimus be jų sutikimo.

Opozicijos senatorius Guido Girardi (Gvidas Chirardis), vienas iš šio teisės akto projekto autorių, nerimauja dėl technologijų – algoritmų, bioninių implantų ar kitokių prietaisų – galinčių kelti grėsmę „žmonių savasčiai, jų savarankiškumui, laisvei ir laisvai valiai.“

„Jeigu ši technologija įstengia skaityti [jūsų mintis] – dar jums net nesuvokus, ką galvojate – ji galėtų įrašyti emocijas jums į smegenis: gyvenimo istorijas, kurios yra ne jūsų ir kurių jūsų smegenys negalėtų atskirti, ar jos priklauso jums, ar yra kūrėjų produktas“, – naujienų agentūrai AFP sakė įstatymų leidėjas.

„Užkirsti kelią manipuliacijoms“

Daugelyje mokslinės fantastikos filmų ir knygų pateikiama tamsi neurotechnologijų vizija.

Iš tikrųjų moderniausios technologijos jau pademonstravo, kad jos galėtų būti pritaikomos naudingiems tikslams.

2013 metais tuometis JAV prezidentas Barackas Obama pristatė iniciatyvą BRAIN (angl. Brain Research through Advancing Innovative Neuro-technologies – Smegenų tyrimai plėtojant inovatyvias technologijas), kurios tikslas buvo tyrinėti smegenų veiklos sutrikimų, įskaitant Alzheimerio (Alcheimerio) ir Parkinsono ligas bei epilepsiją, priežastis.

Čilės mokslo ministras Andresas Couve (Andresas Kuvė) AFP sakė, kad debatai dėl „neuroteisių“ yra „dalis naujojo mokslo institucionalumo stiprinimo šalyje, kuris dabar atkreipia tarptautinį dėmesį“.

Tačiau daugelis nerimauja dėl piktavalių veikėjų galimybių pasinaudoti šių technologijų pažanga.

Čilės prezidentas Sebastianas Pinera (Sebastianas Pinjera) praeitą pasiūlė Andoroje surengti Pirėnų pusiasalio ir Amerikos šalių viršūnių susitikimą šiam opiam klausimui aptarti.

„Raginu Iberoamerikos šalis numatyti ateitį ir jau dabar tinkamai apsaugoti ne vien mūsų piliečių duomenis ir informaciją, bet ir jų mintis, jausmus, neuroninę informaciją, kad visu tuo nebūtų manipuliuojama pasitelkiant naująsias technologijas“, – sakė konservatyvių pažiūrų S. Pinera.

Čilėje parengtame teisės akto projekte dėmesys sutelkiamas į keturias sritis: žmonių protuose esančios informacijos (neuroduomenų) apsaugą; pastangas nustatyti ribas neurotechnologijoms, skirtoms smegenų informacijos nuskaitymui ir ypač – įrašymui; pastangas užtikrinti teisingą šių technologijų platinimą ir prieigą prie jų; neuroalgoritmų taikymo ribų nustatymą.

Šios srities ekspertas ispanų mokslininkas Rafaelis Yuste (Rafaelis Justė), dirbantis Niujorke veikiančiame Kolumbijos universitete, sakė AFP, kad kai kurios technologijos jau egzistuoja ir kad net pačios egzotiškiausios per dešimtmetį jau gali tapti prieinamos.

„Naujasis renesansas“

Tokios technologijos jau bandomos su gyvūnais laboratorijose.

Mokslininkai eksperimentavo su žiurkėmis, įdiegdami joms į smegenis nepažįstamų objektų vaizdinius. Buvo stebima, kaip gyvūnai tikrus tokius objektus priima kaip jiems įprastus ir kaip šie objektai tampa jų natūralios elgsenos dalimi.

„Jeigu turite galimybę įžengti ten [į smegenų elektrocheminius procesus] ir juos stimuliuoti arba slopintis, galite pakeisti žmonių sprendimus. Tai mes jau esame atlikę su gyvūnais“, – aiškino R. Yuste.

Mokslas taip pat atvėrė galimybę apjungti žmogaus protą su jo gebėjimus sustiprinančiomis technologijomis.

Vis dėlto kyla pavojus, kad nesant tinkamų saugiklių tokio technologijos galėtų būti panaudotos žmonių mąstymui pakeisti, pasitelkiant algoritmus, leidžiančius „perprogramuoti“ smegenis, primesti svetimus interesus, pasirinkimus arba vartosenos įpročius. Tikėtina, kad tai galėtų būti daroma netgi internetu.

„Siekiant išvengti dviejų greičių padėties, kai vienų žmonių gebėjimai sustiprinti, o kitų – ne, esame įsitikinę, kad šios neurotechnologijos turi būti reguliuojamos remiantis universalaus teisingumo principais, pripažįstant Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos dvasią“, – kalbėjo R. Yuste.

Mokslininko nuomone, neurotechnologijos gali sukelti savotišką „cunamį“, kurį žmonijai tektų atremti, todėl žmonės turi būti tam pasiruošę.

„Neurotechnologijos gali būti bauginamos, prisimenant distopinius mokslinės fantastikos scenarijus. Tačiau kiekvienam distopiniam scenarijui tenka 10 naudingų“, – pabrėžė R. Yuste, laikantis neurotechnologijų plėtrą „nauju renesansu žmonijai“.

Jau dabar neurotechnologijos pasitelkiamos gydant Parkinsono liga arba depresija sergančius pacientus – jų smegenys stimuliuojamos elektrodais, siekiant „sušvelninti simptomus“, sakė R. Yuste.

Kurtumą taip pat bandoma gydyti kochleariniais – vidinės ausies – implantais, sujungtais su klausos nervu ir stimuliuojančiais smegenis.

Tikimasi, kad ateityje panašiu būdu bus galima atkurti regėjimą akliesiems arba gydyti sergančius Alzheimerio liga, stiprinant atminties neuronines grandines.

„Žmonijai tai bus naudingas pokytis“, – prognozavo R. Yuste.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ji

Ji portretas
Dar reikėtų pridurti, kad ateityje visi vaikščiosim su šalmais, kurie saugos mūsų smegenis nuo iš trynimo.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių