- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Nobelio fizikos premija – trims lazerių tyrėjams
-
Nobelio fizikos premija – trims lazerių tyrėjams
-
Nobelio fizikos premija – trims lazerių tyrėjams
-
Nobelio fizikos premija – trims lazerių tyrėjams
-
Nobelio fizikos premija – trims lazerių tyrėjams
-
Nobelio fizikos premija – trims lazerių tyrėjams
-
Nobelio fizikos premija – trims lazerių tyrėjams
-
Nobelio fizikos premija – trims lazerių tyrėjams
Šių metų Nobelio fizikos premija fizikos srityje buvo paskirta JAV mokslininkui Arthurui Ashkinui (Arturui Aškinui) ir prancūzui Gerard'ui Mourou (Žerarui Muru) bei kanadietei Donnai Strickland (Donai Strikland) už lazerių tyrimus, leidusius sukurti „šviesos įrankių“, antradienį paskelbė Nobelio komitetas.
A. Ashkino, kuriam dabar jau 96 metai, tyrimai atvėrė kelią sukurti „optinius pincetus“, leidžiančius lazerio šviesos „pirštais“ tiksliai manipuliuoti mažyčiais objektais, pavyzdžiui, atomais, virusais arba gyvomis ląstelėmis, bet jų nepažeisti.
Mokslininkas sugebėjo pritaikyti šviesos spindulių spaudimą fiziniams objektams judinti ir tokiu būdu įgyvendino „seną mokslinės fantastikos svajonę“, pažymėjo Švedijos karališkoji mokslų akademija.
Tuo metu D. Strickland – trečioji Nobelio fizikos premiją pelniusi moteris – ir G. Mourou padėjo sukurti trumpus ir labai intensyvius šviesos pliūpsnius skleidžiančius lazerius, dabar plačiai taikomus pramonėje ir medicinoje. Pasak Nobelio komiteto, jų tyrimai sudarė galimybę sukurti prietaisus, skleidžiančius „trumpiausius ir intensyviausius lazerio impulsus, kada nors sukurtus žmonijos“.
Be kita ko, jų sukurta technologija dabar naudojama akių operacijoms, pašalinančioms regėjimo sutrikimus.
Pastaruosius 26 metus Nobelio fizikos premija skiriama keliems asmenims.
Pernai ši premija buvo paskirta vokiečių kilmės JAV mokslininkui Raineriui Weissui (Raineriui Veisui) ir amerikiečiams Barry C. Barishui (Bariui K. Barišui) bei Kipui S. Thorne'ui (Kipui S. Tornui), pirmiesiems užfiksavusiems gravitacijos bangas.
Per iškilmingą ceremoniją, kuri vyks Stokholme gruodžio 10 dieną, minint premijos steigėjo Alfredo Nobelio mirties 1896 metais sukaktį, kiekvienam laureatui taip pat bus įteiktas diplomas ir aukso medalis.
Šiemet kiekvieną Nobelio premiją sudaro 9 mln. kronų (871 tūkst. eurų). Jei kurios nors premijos laureatų būna daugiau nei vienas, suma jiems padalijama. Šįkart pusė sumos atiteks A. Ashkinui, o kita pusė – G. Mourou ir D. Strickland.
Pirmadienį 2018-ųjų Nobelio medicinos premija buvo paskirta dviem imunologams – amerikiečiui Jamesui P. Allisonui (Džeimsui P. Alisonui) ir japonui Tasuku Honjo (Tasukui Hondžiui), tyrusiems, kaip natūralias organizmo gynybos sistemas būtų galima panaudoti kovai su vėžiu.
Trečiadienį paaiškės, kam atiteks premija už tyrimus chemijos srityje, o penktadienį bus paskelbtas Nobelio taikos premijos laureatas. Šių metų Nobelio apdovanojimų sezonas pirmadienį baigsis ekonomikos premijos laureato paskelbimu.
Pirmąkart nuo 1949 metų Švedijos akademija nutarė atidėti 2018-ųjų Nobelio literatūros premijos laureato paskelbimą iki kitų metų, įsiplieskus lytinio priekabiavimo skandalui ir iškilus aštrių nesutarimų tarp apdovanojimą skiriančio komiteto narių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?11
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...