Nobelio fizikos premija atiteko trims Visatos evoliuciją tyrinėjusiems mokslininkams

Šių metų Nobelio fizikos premijos pusė buvo paskirta teorinės kosmologijos srityje dirbančiam JAV ir kanadiečių fizikui Phillipui Jamesui Edwinui Peeblesui (Filipui Džeimsui Edvinui Piblsui), o kita pusė – šveicarų astrofizikui, Ženevos universiteto profesoriui emeritui Micheliui Mayorui (Mišeliui Majorui) ir egzoplanetų ieškančiam šveicarų astronomui Didier Queloz (Didjė Kelo) iš Kembridžo universiteto Cavendisho (Kavendišo) laboratorijos, antradienį paskelbė Nobelio komitetas.

Šie trys kosmologai pagerbti už indėlį aiškinantis Visatos evoliuciją ir mūsų vietą Visatoje, nurodė komitetas.

JAV Prinstono universiteto profesorius Ph. J. E. Peeblesas pagerbtas „už teorinius Visatos evoliucijos atradimus, papildžiusius mūsų žinias, kaip Visata vystėsi po Didžiojo sprogimo“, spaudos konferencijoje sakė Švedijos karališkosios mokslų akademijos generalinis sekretorius profesorius Goranas Hanssonas (Gioranas Hansonas).

M. Mayoras ir D. Queloz, kuris taip pat yra Ženevos universiteto profesorius, apdovanoti už pirmą „egzoplanetos, besisukančios apie Saulės tipo žvaigždę, atradimą“ 1995 metų spalį.

„Jų atradimai visam laikui pakeitė mūsų pasaulio sampratą“, – nurodė Nobelio komitetas.

Abu šveicarai savo laimėjimą pavadino „tiesiog nepaprastu“.

Nobelio premiją sudaro aukso medalis ir 9 mln. Švedijos kronų (833 tūkst. eurų).

Nobelio premiją laureatams oficialiai įteiks karalius Carlas XVI Gustafas (Karlas XVI Gustafas) per Stokholme vyksiančią iškilmingą ceremoniją gruodžio 10 dieną, minint jos steigėjo Alfredo Nobelio mirties 1896 metais sukaktį.

Pernai ši premija atiteko JAV mokslininkui Arthurui Ashkinui (Arturui Aškinui) ir prancūzui Gerard'ui Mourou (Žerarui Muru) bei kanadietei Donnai Strickland (Donai Strikland) už lazerių fizikos tyrimus, leidusius sukurti „šviesos įrankių“.

Nobelio premijų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskirta medicinos premija. Ji atiteko ląstelių reakciją į deguonį tyrinėjusiems mokslininkams britui Peteriui J. Ratcliffe'ui (Piteriui Dž. Ratklifui) ir amerikiečiams Williamui G. Kaelinui (Viljamui Dž. Kilinui) bei Greggui L. Semenzai (Gregui L. Semenzai).

Trečiadienį bus paskelbtas chemijos premijos laureatas, o ketvirtadienį – du literatūros premijos laureatai, nes praėjusių metų premijos paskyrimas buvo atidėtas kilus priekabiavimo skandalui.

Pirmadienį, spalio 14-ąją, paaiškės ekonomikos premijos laureatas, tačiau dar prieš tai, penktadienį, Osle bus paskirta Nobelio taikos premija, kurią lažybininkai prognozuoja 16-metei klimato aktyvistei iš Švedijos Gretai Thunberg (Gretai Tunberg).



NAUJAUSI KOMENTARAI

Geofizikas inž. ROMUALDAS ZUBINAS

Geofizikas  inž. ROMUALDAS  ZUBINAS  portretas
O KUR ŽEMĖS EVOLIUCIJA?! Juk jau YRA ATRASTI ir TREČIASIS bei KETVIRTASIS ŽEMĖS AŠIES FIZINIAI JUDĖJIMAI! PAŽINTA - KAIP IR KODĖL ŽEMĖJE KLIMATAS KINTA?! Visa tai, su vyksmo technologinėmis schemomis bei grafikais, yra išdėstyta ATRADĖJO ROMUALDO ZUBINO KNYGOSE : "PERKŪNAS", "PER PRAEITĮ Į ATEITĮ", "PRAREGĖJIMAS". ir t.t. IMKITE ir PATEIKITĘ NOBELIO KOMITETUI! Juk apie ŽEMĘ mes jau žinome, IKI SMULKMENOS! O KODĖL NEPRANEŠAME PASAULIUI?! KODĖL? KODĖL? KODĖL?

mokslynykai

mokslynykai portretas
nieko neirodo ,o tik kelia prielaidas,kurias gali kelti visi gyvenantys zemeje,nes jie neirodys ,o kiti nepaneigs, zmogus pertrumpai gyvena zemeje,kad ka nors suvoktu,jis tik spelioja.

Geofizikas inž. ROMUALDAS ZUBINAS

Geofizikas inž. ROMUALDAS  ZUBINAS  portretas
SU KUO DISKUTUOTI? Nebent - pačiam su savimi?! AMEN!
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių