JAV kariuomenės ekspertai prognozuoja, kad nuo kinų kosmoso stoties atsiskyrusios raketos „Long March 5B“ korpusas nukris šeštadienį ar sekmadienį, bet perspėjo, kad sunku nuspėti, kada ir kur tai įvyks.

Tuo metu Pekinas pavojaus nesureikšmina.

Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas (Vang Venbinas) sakė, kad „dauguma komponentų bus sunaikinti dėl trinties vėl įskriejus“ į atmosferą.

„Tikimybė, kad bus padaryta žalos aviacijos veiklai arba žmonėms... Žemėje yra itin menka“, – pridūrė jis.

Dauguma raketos komponentų tikriausiai susinaikins sugrįžę į atmosferą, patikino pareigūnas, žadėdamas, kad valdžia „laiku informuos visuomenę apie padėtį“.

Kinija skyrė milijardus dolerių kosmoso tyrinėjimui, stengdamasi pabrėžti savo augantį pasaulinį vaidmenį ir technologinę galią, sekdama Jungtinių Valstijų, Rusijos ir Europos pėdomis už Žemės ribų.

Socialiniuose tinkluose įsisiūbavus karštligiškoms spėlionėms dėl į Žemę sugrįžtančios raketos trajektorijos, JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas (Loidas Ostinas) ketvirtadienį pareiškė, jog amerikiečių kariuomenė neketina jos numušti.

„Galime daug ką padaryti, bet neturime planų numušti“ raketos, žurnalistams sakė L. Austinas.

Pasak jo, tikimasi, kad objektas nukris „toje vietoje, kur niekam nepakenks“ – „vandenyne ar panašioje vietoje“.

Net jei raketa ar jos dalys kris iš dangaus nesuskilusios, yra didelė tikimybė, kad jos tiesiog nukris į vandenyną, kadangi virš 70 proc. planetos sudaro vanduo.

Tačiau L. Austinas leido suprasti manąs, jog kinai aplaidžiai leido raketos korpusui iškristi iš orbitos, pabrėždamas, kad dirbantieji „kosmoso srityje“ turėtų „veikti saugiai ir apgalvotai“.

„Mokslo valstybė“

Kosmosas yra tapęs naujausia Kinijos ir JAV įtakos dalybos arena.

Balandį paleistas pirmasis Kinijos kosmoso stoties „Tiangong“ – jos pavadinimas kinų kalba reiškia „Dangaus rūmai“ – modulis, kuriame yra gyvybės palaikymo įrangos ir gyvenamoji erdvė astronautams, tapo svarbiu Pekino pasiekimu, įgyvendinant ambicingą planą dėl nuolatinio žmonių buvimo kosmose.

Prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) tą įvykį pavadino esminiu žingsniu „kuriant didžią mokslo ir technologijų valstybę“.

Kadangi Tarptautinės kosminės stoties (TKS) eksploatavimo terminas baigsis 2024 metais, Kinijos kosmoso stotis galėtų tapti vienintele Žemės orbitoje.

Nors Kinijos kosmoso agentūros teigė esančios atviros bendradarbiavimui su užsieniečiais, potencialių iniciatyvų mastas lieka neaiškus.

Europos kosmoso agentūra (ESA) pasiuntė astronautų į mokymus Kinijoje, kad jie būtų pasirengę dirbti kinų kosmoso stotyje, kai ji bus paleista.

Pekinas kovą taip pat pareiškė ketinąs statyti atskirą Mėnulio stotį su Rusija.

Tokiame objekte, kuris, kaip planuojama, veiks ant Žemės palydovo paviršiaus ar orbitoje, būtų įrengtos patalpos eksperimentiniams tyrimams vykdyti, ir jis taptų Kinijos lig šiol didžiausiu tarptautinio bendradarbiavimo kosmose projektu.

Raketos „Long March“ kritimo atvejis nėra pirmas kartas, kai šalis prarado į Žemės atmosferą sugrįžtančio aparato kontrolę.

2018 metais kosminė laboratorija „Tiangong 1“ subyrėjo nevaldomai įskriejusi atgal į planetos atmosferą, praėjus dvejiems metams po veikimo pabaigos, nors kinų valdžia neigė praradusi jos kontrolę.