Nauja Kinijos sunkioji nešančioji raketa „Long March 5B“ antradienį iškėlė šį aparatą, startavusi iš kosminio centro pietinėje Hainano saloje.

Bandomajam skrydžiui erdvėlaivis buvo paleistas be įgulos. Kaip pranešama, šis aparatas yra ankstesnio Kinijos erdvėlaivio „Shenzhou“, sukurto pagal Sovietų Sąjungos kosminį laivą „Sojuz“, modernizuota versija, galinti skraidinti nebe tris, o šešis astronautus.

Erdvėlaivis stabiliai skrieja „aukštąja elipsine orbita, energijos tiekimai, matavimo ir valdymo jungtys veikia įprastu režimu“, valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ citavo Kinijos aerokosminių tyrimų ir technologijų korporaciją.

Kol kas nepateikiama išsamesnės informacijos, kas nutiko „lanksčiai pripučiamai krovinių grąžinimo kapsulei“, kuri buvo išbandoma per šią misiją. Kinijos pilotuojamų kosminių skrydžių agentūra nurodė, kad šis modulis trečiadienį grįždamas į Žemės atmosferą suveikė kitaip nei planuota ir kad duomenys šiuo metu analizuojami.

Kosminis aparatas turėtų tris kartus apsisukti aplink Žemę ir penktadienį įskrieti į atmosferą bei nusileisti Kinijos šiauriniame Vidinės Mongolijos autonominiame regione, „Xinhua“ citavo Kinijos pilotuojamų kosminių skrydžių agentūros direktoriaus padėjėją Ji Qimingą (Dzi Čimingą).

Kinija siekia pasistatyti nuolatinę orbitinę stotį, nes jai nebuvo leista dalyvauti Tarptautinės kosminės stoties projekte – daugiausiai dėl JAV prieštaravimų.

Kinija anksčiau paleido eksperimentinę kosminę stotį, o dabar planuoja surengti keturis pilotuojamus ir keturis krovinių gabenimo skrydžius, kad maždaug per dvejus metus užbaigtų savo nuolatinę orbitinę laboratoriją.

Sparčiai vystoma Kinijos kosmoso programa yra pasiekusi svarbių laimėjimų. Praeitais ši šalis nutupdė zondą su mėnuleigiu iš Žemės nematomoje ir gana menkai ištyrinėtoje Mėnulio pusėje, taip pat planuoja pasiųsti zondą ir marsaeigį į Raudonąją planetą.

Pirmasis kinu astronautas į kosmosą pakilo 2003 metais. Pekinas taip pat stengėsi užmegzti bendradarbiavimo ryšių su kosmoso agentūromis Europoje ir kitur.