Po Antarktidos ledu – grėsmė pasauliui: robotas atskleidė, kas vyksta iš tiesų

Australijos nacionalinė mokslo agentūra CSIRO pranešė apie stulbinantį Antarktidoje atlikto eksperimento rezultatą. Autonominis okeanografinis robotas, devynis mėnesius praleidęs po ledu be jokio ryšio su mokslininkais, grįžo su unikalia informacija, atskleidžiančia pavojingus vieno svarbiausių žemyno ledynų tirpimo procesus. Apie tai skelbiama žurnale „Science Advances“.

Iš pradžių plūduriuojantis robotas buvo pasiųstas tyrinėti Toteno ledyno – vieno didžiausių Rytų Antarktidoje, kurio galimas tirpimas ateityje galėtų reikšmingai pakelti pasaulinį jūros lygį. Tačiau stiprios povandeninės srovės nukreipė aparatą nuo suplanuoto maršruto, ir jis atsidūrė po Denmano ledynu – vietovėje, kur iki šiol nebuvo atlikta jokių tiesioginių matavimų.

Robotas buvo aprūpintas temperatūros ir druskingumo jutikliais bei turėjo kas dešimt dienų iškilti į paviršių, kad perduotų duomenis palydovams. Tačiau patekęs po storais šelfiniais ledais jis nebegalėjo iškilti, todėl ryšys su juo nutrūko ir aparatas buvo laikomas dingusiu. Vis dėlto jis toliau savarankiškai vykdė užduotį, rinkdamas duomenis nuo jūros dugno iki pat ledyno apačios.

Per devynis mėnesius robotas surinko net 195 išsamius matavimų profilius. Jų analizė atskleidė, kad po Denmano šelfiniu ledynu cirkuliuoja šiltesnis vandenyno vanduo, kuris spartina ledo tirpimą. Mokslininkai skaičiuoja, jog visiškas šio ledyno destabilizavimas galėtų lemti net iki 1,5 metro pasaulinio jūros lygio kilimą.

Tuo pat metu gauti duomenys parodė, kad kaimyninis Šakletono šelfinis ledynas kol kas nėra veikiamas tokio pat šilto vandens poveikio. Tai leido tyrėjams tiksliau nustatyti didžiausios rizikos zonas Antarktidoje.

Mokslininkai pabrėžia, jog tai pirmieji istorijoje nenutrūkstami okeanografiniai matavimai po Rytų Antarktidos šelfiniais ledynais. Surinkta informacija itin svarbi siekiant suprasti, kaip greitai tirpsta ledynai ir kaip tai gali paveikti pasaulinį jūros lygį ateityje.

CSIRO atstovai teigia, kad „prarasto“ roboto misija iš esmės keičia požiūrį į Antarktidos tyrimus. Ateityje planuojama į pavojingas ir sunkiai pasiekiamas zonas siųsti dar daugiau autonominių aparatų – net ir suprantant, kad dalis jų gali niekada nebegrįžti.