Pro Žemę praskriejęs stambus asteroidas pavojaus nesukėlė

Pasak JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA), asteroidas prasilenkė su Žeme, būdamas už 2 mln. kilometrų. Šis atstumas daugiau nei penkis kartus didesnis už atstumą tarp Žemės ir Mėnulio, bet pakankamai mažas, kad objektas būtų priskirtas prie „potencialiai pavojingų asteroidų“.

NASA stebi ir kataloguoja objektus, kurie galėtų trenktis į Žemę ir padaryti didžiulės žalos – kaip milžiniškas asteroido smūgis prieš 66 mln. metų, kuris sunaikino 75 proc. planetos gyvybės.

Paryžiaus observatorijos duomenimis, asteroidas 2001 FO32, atrastas prieš 20 metų, buvo per toli, kad sukeltų kokį nors pavojų – net kai praskriejo arčiausiai prie Žemės sekmadienį 14 val. Grinvičo (16 val. Lietuvos) laiku. NASA nurodė, kad jis lėkė maždaug 124 tūkst. kilometrų per valandą greičiu.

„O, taip, draugai! Ar matote šitą šviesos taškelį? Šis šviesos taškelis yra tas asteroidas!“ – sušuko Italijoje įsikūrusio „Virtual Telescope Project“ astrofizikas Gianluca Masi (Džanluka Masis), kai nukreipė savo lęšius į 2001 FO32 pirmadienį, kelios valandos po asteroido arčiausio priartėjimo.

„Koks aš laimingas, kaip didžiuojuosi, koks esu susijaudinęs... galėdamas parodyti tai jums tiesiogiai“, – per vaizdo transliaciją „YouTube“ platforma sakė G. Masi, demonstruodamas neryškų, blyškų taškelį.

Astronomai tikėjosi daugiau sužinoti apie, kaip spėjama, 900 metrų skersmens asteroido sudėtį, jam praskrendant pro šalį.

„Kai saulės šviesa krinta ant asteroido paviršiaus, mineralai uolienoje sugeria tam tikrų ilgių bangas ir atspindi kitas“, – nurodė NASA.

„Tirdami nuo paviršiaus atspindimos šviesos spektrą, astronomai gali ištirti cheminius mineralų, esančių asteroido paviršiuje, „pirštų atspaudus“, – pridūrė agentūra.

Anot NASA, dėl savo pailgos orbitos asteroidas „įgauna pagreitį kaip riedlentininkas, leisdamasis rampa, paskui sulėtėja, išmestas į tolimąjį kosmosą, ir sugrįžta atgal Saulės link“.

Potencialios grėsmės

Tirdami asteroidus ir kometas, praskriejančius arti Žemės ir vadinamus netoli Žemės esančiais objektais (NEO), mokslininkai daugiau sužino apie Saulės sistemos istoriją ir dinamiką.

Be to, kaupiama vertinga potencialių grėsmių duomenų bazė, nes milžiniško akmens iš kosmoso smūgis galėtų suniokoti visą planetą.

Pasak NASA, kasdien ant Žemės nukrinta apytiksliai 80–100 tonų kosminių medžiagų, tokios kaip dulkės ar maži meteoritai. Šis procesas nekelia realios grėsmės, bet didesni objektai galėtų sukelti didelių sugriovimų, nes dėl milžiniško greičio jų smūgio galia būtų didžiulė.

2013 metais beveik 60 metrų skersmens objektas sprogo virš Rusijoje esančio Čeliabinsko miesto, atpalaiduodamas 30 kartų daugiau energijos negu atominė bomba, numesta ant Hirošimos per Antrąjį pasaulinį karą.

Pagal ekspertų vertinimus, tokie įvykiai vyksta 1–2 kartus per šimtmetį, o didesnių objektų smūgiai yra dar retesni.

NASA duomenimis, daugiau nei 95 proc. netoli Žemės esančių asteroidų, kurie yra asteroido 2001 FO32 dydžio ar didesni, yra sukataloguoti, ir nė vienas iš jų neatsitrenks į Žemę per ateinantį šimtmetį.

Agentūra tiria potencialius būdus išvengti asteroido ar kometos smūgio, pavyzdžiui, nukreipiant į dangaus kūną įsirėžti masyvų objektą, kad jo trajektorija pasikeistų, arba, blogiausiu atveju, susprogdinti branduoliniu užtaisu.