- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daugiau nei treji metai prabėgo nuo koronaviruso pandemijos pradžios. Virusas įveiktas, bet, kaip sako virusologai, jis nėra vienintelis, gal ir ne pats baisiausias virusas, su kuriuo gali susidurti žmonija. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įvardijo 7 prioritetines ligas, kurios egzistuoja, bet mokslininkų iki galo nėra pažintos. Kokios naujos ligos gali pasiekti Lietuvą, LNK žurnalistė teiravosi VU Gyvybės mokslų centro virusų tyrinėtojo Gyčio Dudo.
– Nesinori gąsdinti žmonių, bet tų virusų yra begalės. Apie kokį jūs konkrečiai kalbate ir ar tas virusas, ta liga gali pasiekti Lietuvą?
– Daugiausiai kalbama apie mano pranešimą „Login“ konferencijoje. Joje pristačiau PSO ekspertų paruoštą ligų sąrašą, kurios nėra gerai pažintos mokslininkų. Tai reiškia, kad gerai nesuprantame, kaip jos yra perduodamos, todėl negalime sukurti efektyvių intervencijų veiksmingiausiai panaudodami savo ribotus išteklius. Iš tokių ligų, kurios anksčiau ar vėliau galėtų paliesti ir Lietuvą, realios yra dvi. Viena – SARS ir MERS koronavirusai. SARS koronaviruso pandemija mokslininkams nebuvo kažkoks siurprizas. Kita liga, apie kurią tikrai nedaug kas buvo girdėję, tai – Krymo-Kongo hemoraginė karštligė. Šią ligą perneša tam tikros rūšies erkės. Arčiausiai mūsų ji jau paplitusi Pietų Europoje, arba – Kanuose, Italijoje, Iberijos pusiasalyje.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Lietuvoje daug erkių, bet, laimė, kalbame ne apie mūsiškes, kitos rūšies?
– Taip, tačiau visuomet kyla ilgalaikė rizika. Kuomet mes kalbame apie klimato kaitą, mes suprantame, kad šiaurinėse platumose klimato sąlygos tampa vis palankesnės kitoms vabzdžių rūšims, taip pat ir erkių. Jos plinta ten, kur joms sąlygos palankesnės.
– Ar tą Krymo-Kongo karštligę gali perduoti žmogus žmogui?
– Nelabai, nes tam reikalingas labai artimas kontaktas, pasikeitimas įvairiais kūno skysčiais.
Iš tokių ligų, kurios anksčiau ar vėliau galėtų paliesti ir Lietuvą, realios yra dvi. Viena jų – Krymo-Kongo hemoraginė karštligė
.
– Dar kalbama apie grėsmę keliančius Zika virusą, Lūžių slėnio karštligę, Lasos karštinę ir kitas. Girdėti pavadinimai, bet ar šios, atrodytų toli nuo Europos egzistuojančios ligos, gresia ir Lietuvai? Juk virusams sienos neegzistuoja…
– Viskas priklauso nuo keliautojų ir būtent tose šalyse esančių problemų. Pavyzdžiui, jeigu kažkas būtų atsidūręs 2013–2016 metais Siera Leonėje, Vakarų Afrikoje, būtų kilusi rizika užsikrėsti Ebolos virusu. Jeigu asmuo keliauja po Vakarų Afrikos regioną, priklausomai nuo to, kur jis apsistoja, yra rizika užsikrėsti Lasos karštine nuo tam tikros graužikų rūšies. Tad kiekvienas, kuris keliauja į padidintos rizikos šalis, turėtų pasidomėti apie tas rizikas ir, kiek įmanoma, jų vengti.
– Ir dar minėjote apie vieną mistinę ligą pavadinimu X. Kas tai?
– PSO ekspertų liga X buvo apibrėžta kaip kvietimas mąstyti šiek tiek plačiau, neapsiribojant ties viena kažkokia konkrečia infekcija. Liga X laikoma kaip ištisos virusų grupės, apie kurias mes galbūt žinome, bet nėra pas mus pakankamai ištirtos, nes tų atvejų būta nedaug. Tad turima omenyje, kad reikėtų šias X ligas geriau ištyrinėti ir pažinti.
– Kaip gyventi žinant, kad egzistuoja daugiau virusų ir net baisesnių nei koronavirusas? Juk neužsidarysi tarp keturių sienų…
– Pirmiausiai, ką mes galime padaryti, tai apsišviesti, kokios aplinkui egzistuoja grėsmės. Įsivertinti, kiek jos realistiškos. Ir galbūt nereikėtų pernelyg rūpintis dėl dalykų, kurių negalime pakeisti. Toks paprastas palyginimas – lipant į vonią mums tikrai nereikia apsauginės liemenės, kuri būtina sėdant į valtį jūroje.
– Apsauginės kaukės, dezinfekciniai skysčiai neturėtų dingti iš mūsų buities?
– Tikrai taip. Man visada atrodė, kad šaltuoju metų laikotarpiu, kada siaučia kvėpavimo takų virusai, visada reikėtų stengtis apsaugoti ne tik save, bet ir aplinkinius. Ypač būnant uždaroje patalpoje, kur yra daug žmonių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Santaros klinikose pirmąkart atliktos operacijos transliuojant vaizdą medikams Ispanijoje1
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pilvo ir onkochirurgijos centre pirmą kartą Baltijos šalyse atliktos operacijos, kurių metu chirurgo matomas vaizdas specialiais akiniais tiesiogiai siunčiamas į Ispaniją, trečiadienį prane&scar...
-
Rudeninis žurnalas „Sveikata“: apie nusimestas streso kuprines ir ranka pasiekiamą laimę
Ar daugelis, kaip kanadiečių rašytoja Lucy Montgomery, galėtume padėkoti už laimę gyventi pasaulyje, kuriame yra rudenys? Pamilti šį metų laiką – nelengva užduotis. Naujausias „Kauno dienos“ žurnalo „Sveikata / ...
-
COVID-19 statistika Lietuvoje : 291 naujas atvejis, mirčių nefiksuota
Praėjusią parą nustatytas 291 naujas COVID-19 atvejis, mirčių nuo šios ligos nefiksuota, rodo trečiadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. ...
-
Depresiją įveikęs Aleksandras: užtruko, kol pramokau kalbėti širdimi1
Depresiją 42 metų vyrui psichiatras nustatė prieš metus, tačiau dabar Aleksandras sako suprantantis, kad atskiri depresijos simptomai lydėjo bene 30 sąmoningo gyvenimo metų. ...
-
Penktadienį Lietuvos miestuose ir miesteliuose bus degamos žvakutės organų donorams atminti1
Iš viso per 53 metus (nuo 1970 metų) donorais tapo 2005 žmonės. Tiek žvakučių spalio 6 d. degs Vilniuje, Katedros aikštėje. Prie žvakučių iniciatyvos šiemet prisijungė dar daugiau bendruomenių – net 48 vietose tądien ple...
-
Lietuvoje nustatytas su sezoniniu gripu susijęs šio viruso potipis1
Lietuvoje nustatytas pirmasis A(H3) tipo gripo atvejis, dažniausiai susijęs su sezoniniu gripu, antradienį pranešė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. ...
-
Profesorius: tėvai dovanoja elektronines cigaretes paaugliams32
Narkotikai patenka į vis jaunesnių vaikų rankas. Kauno klinikų medikai sako, kad problema didėja ne dienomis, o valandomis, praneša LNK. ...
-
COVID-19 statistika Lietuvoje: 450 naujų atvejų, mirčių nefiksuota
Praėjusią parą nustatyta 450 naujų COVID-19 atvejų, mirčių nuo šios ligos nefiksuota, rodo antradienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. ...
-
Uždraustas maisto priedas – vis dar parduotuvių lentynose?23
Socialiniame tinkle viena mama sukėlė audrą dėl vaikui dovanotų saldumynų, kurių etiketėje rado nurodytą ES nuo pernai uždraustą maisto produktuose naudoti maisto priedą. Kokių pavojų slepia šis priedas? ...
-
Prof. T. Kačergius: Nobelio premija – už atradimą, tapusį pagrindu kuriant naujos kartos vakcinas4
Pirmadienį prasidėjo 2023 m. Nobelio premijų sezonas. Medicinos Nobelio premija šiemet paskirta vengrų biochemikei Katalin Karikó ir amerikiečių imunologui Drew Weissmanui už atradimus, susijusius su nukleozidų bazių modifikacijomis ir l...