Jei kas įkrenta į juodąją bedugnę, dingsta visam laikui, tiesa? Stephenas Hawkingas nesutinka.

„Jei atsidursite juodojoje bedugnėje, nepasiduokite,“ – sakė jis klausytojams vakar viešoje lpaskaitoje Stokholme, Švedijoje. Jis kalbėjo prieš svarbią šiandienos kalbą S. Hawkingo spinduliavimo konferencijoje, rengiamoje Stokholmo KTH Karališkajame technologijos institute. „Išėjimas yra.“

Tikriausiai žinote, kad juodosios bedugnės (JB) yra žvaigždės susitraukusios nuo savo pačių masės sukeltos gravitacijos, kuri tampa tokia stipri, kad net šviesa negali ištrūkti. Manoma, kad bet ką, kas patenka vidun, gravitacija suplėšo į skutelius ir daugiau apie tą objektą nieko niekados nebeišgirstame ir nebeišvystame.

Bet gal nežinote, kad fizikai jau 40 metų nesutaria, kas nutinka su įkritusių objektų fizinės būsenos informacija. Kvantų mechanika sako, kad ši informacija negali būti sunaikinta, tačiau bendroji reliatyvumo teorija tvirtina, kad taip turi būti – todėl šis ginčas vadinamas informacijos paradoksu.

Dabar S. Hawkingas sako, kad ši informacija, visų pirma, į JB vidų ir nepakliūna. „Keliu mintį, kad ši informacija saugoma ne JB viduje, kaip galima manyti, bet ant jos ribos, įvykių horizonto,“ – pasakė jis.

Įvykių horizontas yra sfera apie JB, iš kurios vidaus niekas negali pasprukti. S. Hawkingas spėja, kad informacija apie šią ribą kertančias daleles paverčiama savotiška holograma – dvimačiu 3D objekto aprašu, – ant įvykių horizonto paviršiaus. „Idėja tokia, kad tai įlekiančios dalelės holograma, – sakė jis. – Taigi, jose yra visa informacija, kuri kitu atveju būtų prarasta.“

O kaip tai padeda kam nors pasprukti iš JB? Aštuntajame XX a. dešimtmetyje S. Hawkingas pristatė S. Hawkingo spinduliavimo koncepciją – JB spinduliuojamus fotonus, atsirandančius dėl kvantinių fluktuacijų. Iš pradžių jis sakė, kad šis spinduliavimas informacijos iš JB vidaus neperneša, bet 2004 metais apsigalvojo ir pasakė, kad gali būti, jog informacija išsigauna.

Tiesiog pats veikimas tebėra paslaptis, bet mokslininkas dabar mano šį riešutėlį perskėlęs. Pagal naują jo teoriją, išspinduliuojamas Hawkingo radiacijos fotonas gali perimti šiek tiek informacijos, saugomos ant įvykių horizonto, taip suteikdamas jai galimybę pasprukti. Bet žinučių iš jos tiktis neverta, sakė jis. „Informacija apie įlekiančias daleles grąžinama, bet chaotiška ir beverte forma. Taip išsprendžiamas informacijos paradoksas. Bet kokiems praktiniams tikslams, informacija yra prarasta.“

Pernai S. Hawkingas atsidūrė antraštėse, pasakęs, kad „juodosios skylės neegzistuoja“ – nors iš tiesų tai, ką jis turėjo galvoje, šiek tiek sudėtingiau. Jis pasiūlė pakeisti įvykių horizontą susijusia regimo horizonto koncepcija. Ši nauja idėja dera su ankstesne, kas fizikos teoretikams išties nebuvo naujiena, sako Sabine Hossenfelder iš Teorinės fizikos instituto Stokholme, klausiusi S. Hawkingo paskaitos.

„Jis sako, kad informacija yra dviguba nuo pat pradžių, tad ji niekada nėra visiškai sunaikinama, – sako ji. – Bent jau taip supratau aš.“

Daugiau detalių tikimasi sulaukti, kai vienas iš S. Hawkingo bendradarbių, Malcomas Perry'is idėją atskleis plačiau, o S. Hawkingas su kolegomis sako, kad darbą publikuos kitą mėnesį, bet aišku, kad jis taikosi į idėją, kad iš JB neįmanoma pasprukti. Netgi įmanoma, kad informacija gali prasibrauti į paralelią visatą, sakė jis klausytojams.

„Šios lekcijos idėja yra tokia, kad juodosios bedugnės nėra tokios juodos, kaip piešiama. Jos nėra amžini kalėjimai, kaip manyta anksčiau, – sakė jis. – Dalykai gali ištrūkti iš JB per paviršių ir gal atsidurti kitoje visatoje.“