Bendra ESA ir NASA misija sėkmingai prasidėjo Kenedžio kosmoso centre Kanaveralo kyšulyje Floridoje 23.03 val. vietos laiku (06.03 val. Lietuvos laiku). Šis palydovas Saulę tyrinės 9 metus, jo veikimo laikas gali būti pratęstas.
Mokslininkai teigia, kad kosminis zondas suteiks žinių apie Saulės atmosferą, jos vėjus ir magnetinius laukus, įskaitant tai, kaip jie formuoja heliosferą – didžiulį kosmoso plotą, apimantį visą Saulės sistemą.
„Solar Orbiter“ išskris iš Saulės pusiaujo plokštumos, kurioje aplink žvaigždę skrieja visos Saulės sistemos planetos, ir pirmą kartą nufotografuos neištyrinėtus Saulės poliarinius regionus.
Žemės ir Veneros gravitacijos pagalba „Solar Orbiter“ priskris arčiau Saulės polių, kurie bus matomi nelyginant „iš paukščio skrydžio“.
„Manau, kad paleidimas buvo puikus, staiga gali pasijusti, lyg esi susijęs su visa Saulės sistema. Esi čia, Žemėje, ir paleidi kažką, kas priartės prie Saulės“, – sakė ESA mokslininkas Danielis Mulleris.
„Solar Orbiter“ arčiausiai prie mūsų žvaigždės priartės kas 6 mėnesius. Tuo metu palydovas skries aplink Saulę nutolęs vos per 42 mln. kilometrų, arčiau nei Merkurijus.
Palydovas padės mokslininkams paaiškinti saulės vėjus ir žybsnius. Saulės vėjai ir žybsniai išmeta milijardus įelektrintų dalelių, kurios, pasiekusios Žemę, sukelia Šiaurės pašvaistę. Vis dėlto, šios dalelės taip pat gali sutrikdyti radarų sistemas, radijo tinklus ir net sugadinti Žemės palydovus.
Stipriausia Saulės audra istorijoje smogė Šiaurės Amerikai 1859 m., iš esmės sugadindama žemyno telegrafo tinklą.
„Visuomenė vis labiau priklauso nuo to, kas vyksta kosmose, tad mes priklausomi nuo Saulės“, – sakė CNRS observatorijos Paryžiuje mokslininkas Etienne Pariat.
„Įsivaizduokite, kas būtų, jei pusė mūsų palydovų būtų sunaikinti. Žmonijos katastrofa“, – pridūrė Paryžiaus Plazmos fizikos laboratorijos tyrėjas Matthieu Berthomier.
Naujausi komentarai